Fizinis serveris ar debesys: kiek kainuoja per penkerius metus
Sąskaita už nuosavą serverį susideda iš šešių eilučių, iš kurių pasiūlyme paprastai matyti tik pirmoji. Čia visos šešios su viešomis kainomis — ir mokestinis sutaupymas, kuris UAB yra tikras, bet nėra mašinos kaina.
Sąskaita už nuosavą serverį susideda iš šešių eilučių, iš kurių pasiūlyme paprastai matyti tik pirmoji. Čia visos šešios su viešomis kainomis — ir mokestinis sutaupymas, kuris UAB yra tikras, bet nėra mašinos kaina.
„Savo serverio jau nebėra, viską laikome debesyje“ ir „nuosavas serveris per penkerius metus atsiperka“ yra du sakiniai, kuriuos tą pačią savaitę galima išgirsti iš dviejų žmonių, kurie abu dirba su kompiuteriais ir abu tuo įsitikinę. Įdomiausia tai, kad beveik niekas iš jų nėra iki galo apskaičiavęs nė vieno, nė kito varianto, nes sąskaita susideda iš šešių eilučių, iš kurių pasiūlyme paprastai matyti tik pirmoji.
Šis straipsnis apskaičiuoja abi puses viešomis kainomis ir įvardija eilutę, kurią Lietuvoje dažniausiai paskaičiuoja neteisingai — mokestinį sutaupymą, kuris uždarajai akcinei bendrovei yra tikras, bet nėra mašinos kaina. Kalba ne apie tai, kokio talpinimo plano reikia svetainei; į tą klausimą atsako atskiras straipsnis apie talpinimą, VPS ir cloud server. Čia įmonės sistemos, viena fizinė mašina ir klausimas, pirkti ar nuomoti serverį.
Ką tiksliai lyginame ir kurias šešias eilutes sudaro sąskaita
Palyginimas yra tarp mašinos, kurią įmonė nuperka ir pastato pas save, ir lygiavertės mašinos, kurią ji nuomojasi iš duomenų centro, abiem atvejais žiūrint penkerius metus į priekį. Penkerių metų langas pasirinktas ne savavališkai — tai apytikslis laikas, po kurio serveris nebėra garantijoje ir pradeda reikalauti sprendimo, ir tai taip pat laikas, per kurį nuomos mokėjimai spėja susidėti iki pirkimo kainos eilės. Trumpesnis langas visada atrodo palankus nuomai, ilgesnis visada atrodo palankus pirkimui, todėl bet kokį tokį skaičiavimą reikia skaityti kartu su jo laikotarpiu.
Eilutės yra šešios, ir tik pirmoji paprastai patenka į prezentaciją. Geležies kaina. Elektra. Patalpa ir jos aušinimas. Programinės įrangos licencijos, jei jų apskritai reikia. Žmogaus laikas, kuris palaiko sistemą, atnaujina ją ir reaguoja, kai kas nors nutrūksta penktadienio vakare. Ir galiausiai garantija su tuo, kas vyksta jai pasibaigus. Nuomojamoje pusėje pirmos trys eilutės įskaičiuotos į kainą, ketvirtoji paprastai ne, penktoji priklauso nuo to, kiek paslaugų įtraukta į sutartį, o šeštoji paprasčiausiai išnyksta, nes geležis nėra Jūsų.
Toliau kiekvienai eilutei yra tikras skaičius iš viešo šaltinio, o ten, kur sąžiningo skaičiaus nėra, tai pasakyta tiesiai. Dviejų iš šešių eilučių viešais šaltiniais uždaryti nepavyksta, ir tai nėra skaičiavimo trūkumas, o pats svarbiausias dalykas, ko iš tokio palyginimo galima išmokti — būtent tai, kad didžiausias neapibrėžtumas slypi būtent tose eilutėse, kurias paprastai užpildo nuojauta.
Dar vienas dalykas, kurį verta padėti ant stalo prieš skaičiuojant, yra tai, kad abi pusės nėra vienas ir tas pats produktas, net jei specifikacija sutampa. Nupirkusi mašiną įmonė įgyja turtą, kurį galima perkonfigūruoti, perkelti ar parduoti, ir kartu prisiima viską, kas su juo gali nutikti. Nuomodamasi ji įgyja paslaugą su nustatyta atsakomybės riba ir praranda galimybę elgtis su geležimi pagal savo nuožiūrą. Lentelėje šis skirtumas neatsiranda, nes jo negalima išreikšti pinigais, tačiau būtent jis nulemia daugumą tikrų sprendimų, todėl sąžininga jį įvardyti prieš skaičius.
Geležies kaina, kurią matote iškart ir kuri nėra ta, kuri parašyta reklamoje
Dell PowerEdge T360 yra tipiška vieno procesoriaus bokštinė mašina, kurią maža įmonė nupirktų savo serverių patalpai. Dell JAV parduotuvėje ji prasideda nuo 5 599 dolerių, tačiau ta konfigūracija yra vienas keturių branduolių Xeon E-2414, vienas 32 gigabaitų atminties modulis, vienas dviejų terabaitų diskas ir — tai svarbiausia — vieneri metai pagrindinio palaikymo. Dell Airijos konfigūratoriuje panaši, bet realiau surinkta mašina su dviem maitinimo blokais, RAID valdikliu ir keturiasdešimties mėnesių palaikymu kainuoja 10 982,22 € be pridėtinės vertės mokesčio.
Skirtumas tarp šių dviejų skaičių nėra nuolaida, o dvi skirtingos mašinos, ir būtent čia atsiranda didžioji dalis netikrų palyginimų. Palaikymo pratęsimas nuo pagrindinio lygio iki tokio, kuriame technikas atvyksta kitą darbo dieną, tame pačiame konfigūratoriuje kainuoja dar 658,57 €, o keturių valandų reakcija — 1 333,66 €, ir ilgiausias siūlomas terminas yra penkeri metai. HPE savo parduotuvėje tą pačią klasę rodo ir už 7 017, ir už 3 590 dolerių dviejose skirtingose savo svetainės vietose, ir tai geras priminimas: kaina „nuo“ serveriams nėra kaina, o kvietimas atverti konfigūratorių.
Praktinė seka todėl apversta palyginti su įprasta. Pirmiausia užrašoma, ką mašina turi daryti ir kiek laiko jai turi galioti garantija, tada tai surenkama konfigūratoriuje su visomis eilutėmis, ir tik gautas skaičius yra tas, kurį leidžiama lyginti su nuomos kaina. Pirkimo pusėje yra dar viena eilutė, kurios šiuo metu niekas nemato — kas vyksta šeštaisiais metais, kai garantija pasibaigusi ir diskas sugenda šeštadienio naktį.
Konfigūratoriuje yra ir kelios eilutės, kurios kainą keičia labiau nei procesorius, ir jas paprastai renkasi iš įpročio. Du maitinimo blokai karšto keitimo korpuse toje pačioje Dell konfigūracijoje kainuoja 507,12 € daugiau nei paprastesnė pora ir 714,63 € daugiau nei vienas blokas be atsargos; RAID valdiklio pakeitimas paprastesniu modeliu atima 1 982,02 €. Nė vienas iš šių sprendimų nėra teisingas ar neteisingas pats savaime, tačiau redundantiniai blokai kartu su RAID valdikliu sudaro apie 23 procentus mašinos kainos, ir juos verta priimti sąmoningai, o ne palikti taip, kaip konfigūratorius juos sudėjo pagal numatytuosius nustatymus.
Elektra, kur svarbiausia yra juosta, o ne kaina
Elektros kainas įmonėms skelbia Eurostat, ir ten yra viena detalė, kuri rezultatą pakeičia beveik dvigubai. Kainos sugrupuotos pagal metinio suvartojimo juostas, ir vienas serveris, kuris nuolat vartoja penkiasdešimt vatų, per metus suvartoja apie 0,44 megavatvalandės — tai yra, jis patenka į pačią mažiausią juostą, o ne į tą, apie kurią rašoma naujienų antraštėse. Lietuvoje praėjusių metų antrąjį pusmetį mažiausioje juostoje įmonė mokėjo 0,2651 € už kilovatvalandę be susigrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio, o vidutinėje juostoje — 0,1591 €.
Skirtumas yra 1,7 karto, ir tai būtent ta vieta, kur gerai sumanytas skaičiavimas virsta netikru. Jei skaičius įstatote į teisingą juostą, tada serveris, kurio procesoriaus šiluminė galia yra 55 vatai, per metus elektrai kainuoja apie 128 €, o per penkerius metus apie 640 €. Tai nedaug palyginti su geležies kaina, ir būtent todėl šią eilutę verta apskaičiuoti sąžiningai, o ne praleisti: tai nėra ta eilutė, kuri nulemia sprendimą, ir skaičiavimas, kuriame ji išpūsta, praranda patikimumą ir kitose eilutėse.
Dar viena klaida šioje eilutėje yra maitinimo bloko galia. Dell diegimo vadove parašyta tiesiai, kad šilumos skaičiavimas atliekamas pagal maitinimo bloko vardinę galią ir kad suvartojimą reikia patikrinti su Dell Energy Smart Solution Advisor, todėl 450 vatų blokas nereiškia 450 vatų sąskaitos. Procesorių šiluminė galia tame pačiame konfigūratoriuje svyruoja nuo 35 iki 95 vatų, ir tai taip pat nėra suvartojimas, o tik artimiausia vieša apytikslė vertė, kurią gamintojas pateikia.
Dar viena priežastis šią eilutę apskaičiuoti patiems yra tai, kad Europoje kainos skiriasi daugiau nei tris kartus. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinėje juostoje Suomijoje įmonė mokėjo 0,0748 € už kilovatvalandę, Švedijoje 0,0970 €, o Airijoje 0,2552 € ir Vokietijoje 0,2264 €, kol Europos Sąjungos vidurkis buvo 0,1837 €. Tai reiškia, kad vienas ir tas pats skaičiavimas Helsinkyje ir Frankfurte duoda skirtingus atsakymus, ir būtent todėl duomenų centrai Šiaurės šalyse egzistuoja — bet ir tai, kad svetimoje šalyje atliktas palyginimas Jūsų situacijoje gali būti paprasčiausiai neteisingas.
Patalpa ir aušinimas, kur sąžiningas atsakymas yra „mes nežinome“
Aušinimo eilutę paprastai užpildo skaičiumi, vadinamu PUE — santykiu tarp visko, ką duomenų centras suvartoja, ir to, ką suvartoja pati technika. Uptime Institute kasmetinėje apklausoje, kurioje pernai dalyvavo 681 duomenų centras, šis santykis vidutiniškai buvo 1,54, o objektuose, perduotuose per pastaruosius penkerius metus, — 1,48. Šie skaičiai teisingi ir naudingi, tačiau jie aprašo profesionaliai pastatytas sales, o ne spintą koridoriaus gale su sieniniu kondicionieriumi.
Spintai su kondicionieriumi viešo PUE nėra, ir mes jo čia neišgalvosime. Praktiškai tai reiškia du dalykus. Pirma, jei mašina stovi biure, aušinimo sąnaudas tenka išmatuoti patiems — paprasčiausias būdas yra palyginti elektros sąskaitą vasarą ir žiemą. Antra, patalpai yra sąnaudų, kurios nėra elektra: vieta, kurią kitaip naudotumėte, nepertraukiamo maitinimo šaltinis su akumuliatoriais, kuriuos patiems tenka keisti, ir tai, kad kažkas atsako už temperatūrą ir atostogų metu. Šios sąnaudos nėra didelės, bet jos nėra nulis, o nuomojamoje pusėje jų nėra visai.
Yra ir viena patalpos sąnauda, kurios negalima išreikšti pinigais ir kuri vis tiek tikra: triukšmas ir šiluma biure, kuriame dirba žmonės. Serverio ventiliatoriai po apkrova yra garsūs, ir tai vienas dažniausių praktinių skundų mažoje įmonėje, kuri mašiną pastatė šalia darbo vietų. Duomenų centre šios problemos nėra niekam, o namie prie jos paprastai priprantama, suradus jai kokią nors spintą — kuri paskui ir yra būtent ta patalpa, kuriai nėra nei išmatuotos temperatūros, nei apskaičiuoto aušinimo.
Žmogaus laikas, kurio nėra nė viename kainoraštyje
Penktoji eilutė yra ta, kurią palyginimuose praleidžia dažniausiai, nes jai nėra viešos kainos: kažkas atnaujina operacinę sistemą, tikrina, ar atsarginės kopijos iš tikrųjų atsikuria, seka disko būklę ir yra pasiekiamas tada, kai kas nors nutrūksta po darbo valandų. Šis darbas egzistuoja abiejose pusėse, jei mašina prižiūrima savarankiškai, ir dingsta tik tada, kai jis nupirktas kartu su serveriu kaip paslauga.
Sąžininga pasakyti, kad viešai skelbiamo Lietuvos sistemų administratoriaus valandinio tarifo neradome ir neišgalvosime. Ką galime įvardyti, yra mūsų pačių skelbiamas kūrimo darbų tarifas — 50 € už valandą — ir čia jis tinka tik kaip mastelis, o ne kaip rinkos kaina administravimui. Šiuo masteliu dvi valandos per mėnesį yra 6 000 € per penkerius metus, o penkios valandos per mėnesį jau yra 15 000 €, tai yra, daug kartų daugiau nei visa elektra ir daugiau nei pati surinktos bokštinės mašinos kaina prieš licencijas.
Būtent ši eilutė dažniausiai apverčia rezultatą. Pirkimo pusėje ji nematoma, nes darbą atlieka žmogus, kuris jau yra darbo užmokesčio sąraše, todėl ji neatsiranda nė vienoje lentelėje; nuomos pusėje ji yra arba tokia pat nematoma, arba įskaičiuota į kainą ir todėl matoma. Palyginimas, kuriame viena pusė šią eilutę rodo, o kita ją slepia, nėra palyginimas — ir tai dažniausias būdas, kaip nuosavas serveris lentelėje atrodo pigesnis, nei išeina praktikoje.
Prie šios eilutės priklauso ir viena mažiau akivaizdi sąnauda — pakeičiamumas. Jei serverį pažįsta vienas žmogus ir tas žmogus išeina arba suserga, tada žinios apie tai, kaip mašina surinkta, išeina kartu su juo, ir kitas pradeda nuo tyrimo. Šio sprendimo kaina atsiranda tik vieną kartą ir paprastai blogiausią įmanomą savaitę, todėl jos negalima apskaičiuoti iš anksto; ką galima, yra reikalauti, kad konfigūracija būtų užrašyta ir atsarginių kopijų atkūrimas tikrinamas pagal grafiką, o ne pagal atmintį.
Licencijos yra vieta, kur nuosavas serveris staiga kainuoja arba staiga sutaupo
Jei sistema veikia Linux su PostgreSQL arba MariaDB, licencijų eilutės nėra visai, ir vienintelė sąnauda yra žmogus, kuris ją palaiko. Jei sistema reikalauja Windows Server, eilutė atsiranda ir ji didesnė, nei atrodo: licencijuojama pagal branduolius, minimumas yra aštuonios branduolio licencijos procesoriui ir šešiolika serveriui net tada, kai procesorius vienas, ir papildomai kiekvienam naudotojui ar įrenginiui reikia kliento prieigos licencijos (KPL). Microsoft savo kainoraštyje nurodo rekomenduojamą mažmeninę kainą 1 176 dolerių už šešiolikos branduolių licencijas, o Dell tame pačiame konfigūratoriuje tą patį produktą parduoda už 1 571,33 €.
Duomenų bazės licencija dar aštresnė. SQL Server standartinis leidimas Microsoft kainoraštyje kainuoja 3 945 dolerius už dviejų branduolių paketą, ir minimumas yra keturios licencijos fiziniam procesoriui, taigi mažiausia įmanoma sąskaita yra 7 890 dolerių. Fizinių branduolių modelyje standartinis leidimas dengia tik fizinę aplinką, ne virtualiąsias mašinas ant jos, o licencijavimas pagal virtualiąją aplinką su minimumu keturios licencijos kiekvienai yra atskiras kelias, prieinamas tik su programinės įrangos naujumo garantija arba prenumerata. Argumentas už savą geležį ateina iš Windows Server, kur kita taisyklė: šešiolikos branduolių licencija, priskirta fizinei mašinai, dengia „Hyper-V“ pagrindinį kompiuterį ir dvi virtualiąsias mašinas, o keturioms dviejų branduolių debesijos mašinoms, licencijuotoms kiekvienai atskirai, reikia trisdešimt dviejų branduolio licencijų, nes minimumas ten yra aštuonios vienai mašinai.
Tai nėra pasakojimas ir nėra apibendrinimas, o gamintojo licencijavimo taisyklė, kurią galima perskaityti jo paties dokumente. Būtent todėl licencijų eilutę reikia apskaičiuoti prieš visa kita: jei atsakymas yra Linux, ji nulis abiejose pusėse ir nieko nenulemia, bet jei atsakymas yra Windows kartu su SQL Server, tada licencijos gali būti didžiausia eilutė visoje penkerių metų lentelėje ir jos gali atsverti ir geležies kainą, ir nuomos mokestį.
Prieigos licencijos yra atskira eilutė, kurią lengva pamiršti, nes ji auga kartu su įmone. Tame pačiame Dell konfigūratoriuje viena Windows Server naudotojo KPL kainuoja 87,82 €, o įrenginio KPL 68,88 €, todėl dvidešimties darbuotojų biurui tai yra apie 1 750 € papildomai prie serverio ir operacinės sistemos kainos. Šių licencijų Windows Server reikalauja papildomai prie branduolio licencijų, o ne jų vietoje. SQL Server standartiniam leidimui Microsoft kainoraštyje yra ir antras modelis — serverio licencija 989 doleriai plius prieigos licencija 230 dolerių kiekvienam, ir prieš keturių branduolių minimumo 7 890 dolerių tai naudingiau maždaug iki trisdešimties naudotojų. Ši riba niekur neparašyta kaip rekomendacija; tai paprasta dalyba, kurią galite atlikti patys.
Nuomos pusė su tikromis kainomis, o ne su apvaliu skaičiumi
Nuomos pusėje kainos viešos ir jas galima sudėti ant popieriaus tą pačią minutę. Hetzner dedikuotas serveris AX42 su aštuonių branduolių procesoriumi, 64 gigabaitų atmintimi ir dviem NVMe diskais kainuoja 97,30 € per mėnesį be mokesčio, pridedant 1,70 € už adresą ir 49 € vienkartinį paruošimą, kas per penkerius metus duoda 5 989 €. OVH Advance-1 lygiavertėje kartoje kainuoja 159,99 € per mėnesį su tiek pat didele paruošimo rinkliava, kas per penkerius metus duoda 9 759,39 €. Scaleway panašią mašiną siūlo už 89,99 € per mėnesį.
Prie šių skaičių yra dvi pastabos, be kurių palyginimas nesąžiningas. Pirmoji yra ta, kad tai savarankiškai prižiūrimos mašinos: duomenų centras garantuoja, kad geležis veikia ir tinklas yra, bet operacinę sistemą atnaujina, atsargines kopijas tikrina ir incidentus sprendžia Jūsų žmogus. Antroji yra ta, kad pigiausi sąrašo įrašai nėra palyginamos mašinos — penkių eurų serveris su dviem branduoliais ir keturiais gigabaitais atminties yra visai kita klasė, ir įdėti jį į lentelę priešais dešimties tūkstančių eurų bokštą reiškia lyginti kainas, o ne sprendimus.
Mūsų pačių profesionalaus hostingo ir serverių nuomos kaina prasideda nuo 45 € per mėnesį, kas per penkerius metus yra 2 700 €, tačiau tai trečias produktas, o ne pigesnė versija pirmiesiems dviem. Toje kainoje įskaičiuota ir tai, ką savarankiškai prižiūrimoje mašinoje daro Jūsų žmogus: operacinės sistemos atnaujinimai, saugumo konfigūracija, kasdienės atsarginės kopijos su trisdešimties dienų saugojimu, stebėsena visą parą ir vienas atsakingas žmogus. Lygindami šias tris kainas tarpusavyje, lyginame skirtingą darbo apimtį, o ne skirtingą geležį.
Nuomos pusėje yra ir dvi eilutės, kurios kainoraštyje parašytos smulkiomis raidėmis ir kurios gali būti lemiamos, jei sistema siunčia daug duomenų. Pirmoji yra išeinantis duomenų srautas: dedikuotiems serveriams jis paprastai neribojamas, tačiau su spartesne jungtimi taip nebėra ir virš nustatyto kiekio pradedama mokėti už terabaitą. Antroji yra paruošimo rinkliava, kuri pas kai kuriuos paslaugų teikėjus lygi mėnesio mokesčiui ir šių metų vasarą buvo padidinta. AWS logika dar kitokia — pirmieji šimtas gigabaitų per mėnesį į internetą nemokami, o paskui mokama už kiekvieną gigabaitą, kas svetainei nieko nereiškia, bet duomenų mainams tarp sistemų reiškia labai daug.
Kur mokestinis argumentas Lietuvoje veikia ir ko jis nereiškia
Dažniausiai girdimas argumentas už pirkimą skamba taip: serveris yra ilgalaikis turtas, jį nurašote per kelerius metus, ir šis nusidėvėjimas mažina pelną, taigi ir mokestį. Uždarajai akcinei bendrovei Lietuvoje tai iš tikrųjų teisinga, ir priežastis yra pačioje pelno mokesčio konstrukcijoje: mokestis mokamas nuo apmokestinamojo pelno, o ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra leidžiami atskaitymai. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlis kompiuterinei technikai ir ryšių priemonėms nustato trejų metų minimumą, o standartinis tarifas nuo 2026 metų mokestinio laikotarpio yra 17 procentų.
Praktiškai tai reiškia, kad serverio pirkimas iš karto sukuria eilutę, kurią galima įrašyti į penkerių metų lentelę — bet ta eilutė yra tarifas padaugintas iš nurašytos sumos, ne mašinos kaina. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 13 dalis leidžia visą įsigijimo kainą atskaityti tą mokestinį laikotarpį, kurį kompiuterinė technika pradėta naudoti, jei turtas veikloje naudojamas ne trumpiau kaip trejus metus; tai patvirtina ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai pinigų srauto laiko argumentas, ne nemokama mašina, ir jis veikia tik tada, kai tais metais apskritai yra pelno, kurį mažinti.
Naudingo tarnavimo laikas apskaitoje yra laikotarpis, kurį įmonė pati planuoja turtą naudoti, o ne mokesčių lentelės minimumas, todėl penkeri metai čia nėra įstatymo faktas. Jei pasiūlyme ar prezentacijoje stovi eilutė „mokestinis sutaupymas iš nusidėvėjimo“, jos reikia klausti tiksliau: kokiu tarifu — 17 procentų ar lengvatiniu 7 — kokiu metodu, ir ar tais metais išvis yra apmokestinamojo pelno. Be tų trijų atsakymų eilutė yra nuojauta, ir lentelėje jos vieta yra prielaidų skiltyje, ne kainų.
Iš to išplaukia, kad pirkimas Lietuvoje gali sumažinti mokestį — išplaukia tik tai, kad šis sumažinimas nėra geležies kaina. Skirtumas tarp šių dviejų formuluočių yra tas, kad pirmoji teisinga, o antroji sukuria lūkestį sumos, kurios nebus. Apskaitoje nusidėvėjimas, žinoma, vis tiek skaičiuojamas metinei atskaitomybei, tik mokesčių skaičius ir apskaitos skaičius gali skirtis, ir penkerių metų lentelė turi pasakyti, kurį iš jų naudoja. Gyventojas, vykdantis individualią veiklą, nusidėvėjimą skaičiuoja pagal tą patį priedėlį, tik kitu mokesčiu — gyventojų pajamų mokesčiu, ne pelno.
Fizinis serveris ar debesys: kada nuosavas serveris vis tiek laimi
Pirmasis ir aiškiausias atvejis yra licencijavimas, apie kurį buvo kalbama anksčiau: jei apkrova reikalauja daug branduolių ir programinė įranga licencijuojama pagal juos, tada viena fizinė mašina, licencijuota vieną kartą, gali kainuoti iš esmės mažiau nei ta pati galia, padalyta po kelias virtualiąsias mašinas. Tai nėra apytikslis svarstymas, o aritmetika pagal gamintojo paskelbtas taisykles, ir ją reikia apskaičiuoti prieš renkantis platformą, o ne po.
Antrasis yra reikalavimas dėl duomenų saugojimo vietos, ir čia verta būti tiksliems. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas reguliuoja duomenų siuntimą už Europos ekonominės erdvės ribų, todėl serveris Vokietijoje ar Suomijoje jam tinka taip pat kaip serveris Vilniuje, ir „reglamentas reikalauja serverio Lietuvoje“ nėra teisingas sakinys. Konkrečios šalies iš tikrųjų gali reikalauti sutartis ar pirkimo sąlygos, ir tada šaltinis yra tas dokumentas, o ne įstatymas apskritai. Jei šaka reikalauja saugoti būtent Lietuvoje, nuomojamoje pusėje tai įmanoma tik su tiekėju, kuris ten iš tikrųjų turi duomenų centrą.
Trečiasis yra atstumas iki įrenginių. Jei sistema valdo gamyklos liniją ir reakcijos laikas matuojamas milisekundėmis, tada mašina ceche šalia įrenginių yra inžineriškai pagrįsta, ir šio argumento mes neginčijame. Sąžininga ir pasakyti, kad viešo dokumento, kuris šį reikalavimą suformuluotų skaičiais bendruoju atveju, neradome, todėl jį verta laikyti inžinerijos svarstymu, kurį įrodo konkreti gamykla, o ne taisykle.
Ketvirtasis yra paprastas pinigų atvejis: jei serveris nupirktas prieš dvejus metus ir garantija sumokėta penkeriems, tada likę treji metai jau apmokėti ir perėjimas prie nuomos juos paprasčiausiai išmeta. Tai galiojantis pinigų srauto argumentas, tik ne mokestinis argumentas, ir juos abu linkstama maišyti būtent todėl, kad apskaitoje jie atsiranda vienoje lentelėje.
Kaip apskaičiuoti savą skaičių, o ne perimti svetimą
Skaičiavimas, kuris ką nors nulemia, prasideda nuo konfigūracijos, o ne nuo kainos. Užrašykite, kiek branduolių, kiek atminties ir kiek disko vietos sistemai iš tikrųjų reikia šiandien ir kiek jai reikės po trejų metų, ir tik tada ieškokite kainų — vieną gamintojo konfigūratoriuje su visomis palaikymo eilutėmis, kitą duomenų centro kainoraštyje tai pačiai specifikacijai. Šie du skaičiai yra vieninteliai, kurie tiesiogiai palyginami, ir jie paprastai yra arčiau vienas kito, nei tikėtasi.
Tada pridėkite kitas penkias eilutes abiem pusėms, įskaitant tas dvi, kurių negalima uždaryti viešu šaltiniu, ir užsirašykite, su kokia prielaida jos užpildytos. Jei rezultatas keičiasi pakeitus vieną prielaidą, tada sprendimą nulemia būtent ta prielaida, o ne serveris — ir tada verta tą prielaidą patikrinti, o ne rinktis platformą. Tai ir yra vienintelė vieta, kurioje rekomenduojame pradėti: ne nuo klausimo „pirkti ar nuomoti“, o nuo klausimo „kuri eilutė šioje lentelėje didžiausia“.
Yra ir vienas patikrinimas, kuris kainuoja penkias minutes ir apsaugo nuo didžiausios klaidos. Paimkite gatavą lentelę ir paklauskite, kurioje eilutėje yra prielaida, o ne kaina. Jei paaiškėja, kad lemiama eilutė yra žmogaus laikas ar aušinimas, tada sprendimas iš tikrųjų nėra apie serverį, o apie tai, kiek darbo įmonė nori laikyti pas save, ir į šį klausimą joks kainoraštis neatsako. Jei lemiama eilutė yra licencijos, tada sprendimas yra apie programinę įrangą, o ne apie geležį, ir tai galima patikrinti dar prieš apskritai pasirenkant, kur mašina stovės.
Jei turite konfigūraciją ir reikia trumpo, palyginamo pasiūlymo su įskaičiuotu darbu ir be paslėptų eilučių, parašykite mums. Jei sprendimas jau priimtas savos geležies naudai, tai nieko nekeičia iš ankstesnio — šešios eilutės lieka tos pačios, tik dabar visos jos yra Jūsų pusėje lentelėje.
Dažniausiai užduodami klausimai.
Kiek įmonei kainuoja serveris?
Tai priklauso nuo konfigūracijos labiau nei nuo gamintojo, ir skirtumas tarp reklamos kainos ir surinktos mašinos yra dvigubas. Dell vieno procesoriaus bokštinis serveris JAV parduotuvėje prasideda nuo 5 599 dolerių, bet ta konfigūracija yra vienas diskas, vienas atminties modulis ir metai palaikymo; ta pati mašina su dviem maitinimo blokais, RAID valdikliu ir keturiasdešimties mėnesių palaikymu Dell Airijos konfigūratoriuje kainuoja 10 982,22 € be pridėtinės vertės mokesčio. Todėl bet kuris skaičius, kuris nepaimtas iš konfigūratoriaus su visomis eilutėmis, palyginimui netinka.
Ar nuosavas serveris pigesnis už nuomą?
Per penkerius metus abi pusės paprastai yra arčiau viena kitos, nei tikėtasi, ir nulemia ne geležies kaina, o licencijos ir žmogaus laikas. Dedikuotas serveris su aštuonių branduolių procesoriumi ir 64 gigabaitų atmintimi Hetzner kainoraštyje per penkerius metus kainuoja 5 989 € be mokesčio, OVH lygiavertėje kartoje 9 759,39 €, o surinkta Dell mašina su palaikymu — apie 11 640 € prieš operacinę sistemą ir prieš bet kurią žmogaus valandą. Jei programinė įranga licencijuojama pagal branduolius, skaičiavimas gali apsiversti savos mašinos naudai.
Ar serverį galima nurašyti ir taip sutaupyti mokesčių?
Uždarajai akcinei bendrovei Lietuvoje — taip, bet sutaupymas yra pelno mokesčio tarifas padaugintas iš nurašytos sumos, ne mašinos kaina. Pelno mokestis mokamas nuo apmokestinamojo pelno, ir kompiuterinės technikos nusidėvėjimas yra leidžiamas atskaitymas: Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlis nustato trejų metų minimumą, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos visą įsigijimo kainą galima atskaityti pirmaisiais naudojimo metais, jei turtas veikloje naudojamas ne trumpiau kaip trejus metus. Dažniausia klaida yra šį sutaupymą rašyti kaip geležies kainą. Gyventojas, vykdantis individualią veiklą, nusidėvėjimą skaičiuoja pagal tą patį priedėlį, tik gyventojų pajamų mokesčiu.
Kiek elektros suvartoja vienas serveris?
Mažiau, nei rodo maitinimo bloko galia, ir tai pirmoji klaida šioje eilutėje. Dell savo vadove tiesiai nurodo, kad šilumos skaičiavimas atliekamas pagal bloko vardinę galią ir kad suvartojimą reikia patikrinti atskirai, todėl 450 vatų blokas nereiškia 450 vatų sąskaitos. Antroji klaida yra kainos juosta: vienas serveris per metus suvartoja mažiau nei vieną megavatvalandę ir todėl telpa į mažiausią suvartojimo juostą, kur Lietuvoje kilovatvalandė kainavo 0,2651 €, o ne 0,1591 € kaip vidutinėje juostoje.
Kada nuosavas serveris yra geresnis pasirinkimas?
Dažniausiai tada, kai programinė įranga licencijuojama pagal branduolius ir viena fizinė mašina kainuoja mažiau nei ta pati galia debesyje. Windows Server Standard: šešiolikos branduolių licencija, priskirta fizinei mašinai, dengia „Hyper-V“ pagrindinį kompiuterį ir dvi virtualiąsias mašinas, o keturioms dviejų branduolių debesijos mašinoms, licencijuotoms kiekvienai atskirai, reikia trisdešimt dviejų branduolio licencijų, nes minimumas yra aštuonios vienai mašinai. SQL Server standartinis leidimas fizinių branduolių modelyje dengia tik fizinę aplinką, o licencijavimas pagal virtualiąją aplinką yra atskiras kelias su prenumerata. Antras atvejis yra gamykla, kur reakcijos laiką matuoja milisekundėmis. Sutartis ar pirkimo sąlygos, įvardijančios konkrečią šalį, savo ruožtu riboja vietą, ne nuosavybę: jei šaka reikalauja saugoti Lietuvoje, tai galima užtikrinti ir nuomojamoje pusėje — jeigu tiekėjas ten iš tikrųjų turi duomenų centrą.
Serveriai, talpinimas ir priežiūra ES — Frankfurte, Helsinkyje ar Rygoje, su stebėsena 24/7. Pilnas administravimas: atnaujinimai, saugumas ir našumas, automatinės atsarginės kopijos ir patikrintas jų atkūrimas, SSL sertifikatai, CDN ir apsauga nuo DDoS. Perkeliame iš dabartinio talpinimo paslaugų teikėjo be prastovų ir keičiame mastelį pagal apkrovą.
