Kaip kuriamas e. mokymosi kursas: įrankiai, SCORM ir kas iš jo patenka į platformą

Kursas parengtas, jis apmokėtas ir ateina kaip vienas zip failas, kurio pavadinime yra versijos numeris; kažkas jį įkelia į platformą, paspaudžia „Įrašyti keitimus“, ir kitą dieną paaiškėja, kad šimto dvidešimties žmonių įvykdymo įrašai dingę, nors niekas nieko netrynė. Tai nėra mitas ir nėra retenybė, ir platforma apie tai net įspėjo, tik įspėjimas pasirodė pusę sekundės prieš jau nuspaustą mygtuką, o jame buvo parašyta tai, ko tada niekas nesuprato.

Šis straipsnis yra apie kelią nuo medžiagos iki paketo ir apie tai, ką su šiuo paketu daro platforma, kuri jį priima, nes būtent šiame perdavimo taške susitinka dvi pusės, kurios paprastai viena kitos darbo nemato. Kas yra mokymosi valdymo sistema ir kada jos įmonei išvis reikia, esame rašę atskirai, taip pat ir apie tai, kaip pasirinkti mokymosi platformą. Čia kalbama apie žingsnį, kuris vyksta po pasirinkimo: kursas kuriamas už platformos ribų, supakuojamas ir tada įeina vidun, ir būtent šioje sandūroje kyla beveik visos bėdos, kurios vėliau atrodo kaip platformos klaidos.

Iš anksto verta pasakyti vieną dalyką, kuris šią temą skiria nuo daugelio kitų: beveik visos problemos čia yra dokumentuotos, įvardytos ir viešai aprašytos, todėl jų nereikia atrasti savo pinigais. Platformos dokumentacijoje yra ir įspėjimai, ir jų priežastys, ir sprendimai, o vienintelis dalykas, kurio paprastai trūksta, yra žmogus, kuris juos perskaito prieš užsakymą, o ne po pirmos bėdos.

Ką paketas turi ir ką platforma su juo daro

SCORM paketas yra zip archyvas, kurio šaknyje yra failas pavadinimu imsmanifest.xml, ir būtent šis failas paketą paverčia paketu, o ne aplanku su failais. Manifestas aprašo kurso struktūrą, išvardija mokymosi objektus ir nurodo, kurie failai jiems priklauso, todėl platforma jį skaito pirmą ir iš jo sužino, ką jai rodyti ir kokia tvarka.

Toliau skirstymas paprastesnis, nei paprastai manoma, ir tai verta pasakyti iškart, nes tai paaiškina beveik visą kitą, būtent: platforma paketą parodo ir išsaugo duomenis apie tai, ką žmogus jame padarė, bet paties turinio ji nekuria ir į jį nesikiša. Moodle dokumentacija tai įvardija tiesiogiai, nurodydama, kad sistema paketą pateikia ir išsaugo mokymosi sąveikos duomenis, bet SCORM turinio pati negeneruoja. Todėl viskas, kas vyksta ekrano viduje, yra turinio autoriaus darbas, o viskas, kas vyksta aplink jį, yra platformos darbas.

Ryšys tarp abiejų eina siauru kanalu, kuriame mokymosi objektas kviečia platformos sąsają tokiomis komandomis kaip inicializuoti, nustatyti reikšmę, patvirtinti ir baigti, ir kuriuo išeina kelios reikšmės: būsena, taškai, laikas, atsakymai į klausimus ir nedidelis teksto laukas būsenai išsaugoti. Šis kanalas yra pats svarbiausias elementas visoje temoje, nes viską, ką vėliau norėsite matyti ataskaitoje, reikia išvesti būtent per jį, ir tai, kas ten netelpa, į ataskaitą niekada nepateks.

Tai, ką platforma išsaugo, yra konkretus ir ribotas sąrašas, pririštas prie vieno bandymo konkrečioje veikloje: būsena, gauti taškai kartu su minimumu ir maksimumu, praleistas laikas, atsakymai į atskirus klausimus ir minėtasis būsenos laukas. Ten nėra nei žmogaus vardo kurso viduje, nei to, kiek kartų jis atsuko vaizdo įrašą, nei to, kuriuos puslapius jis praleido, nebent pats kursas šiuos faktus pavertė kuria nors iš išvardytų reikšmių.

Gedimai, kylantys šioje sandūroje, irgi yra žinomi ir dokumentuoti, todėl jų nereikia atrasti iš naujo, ir dažniausias iš jų yra trūkstamas manifestas arba jo buvimas netinkamoje archyvo vietoje, nes jis turi būti būtent šaknyje, o ne poaplankyje, o antrasis — identifikatorių neunikalumas, kuris klaidų sekimo sistemoje yra atskiras pranešimas. Senesniems kursams prisideda rodymo problemos mobiliuosiuose įrenginiuose, kai turinys įdėtas į rėmelį su fiksuotu dydžiu, ir jos taip pat turi savo pranešimų numerius, todėl tiekėjo apie jas galima klausti tiesiai.

Todėl pirmasis klausimas turinio kūrėjui nėra apie kūrimo įrankį, kuriuo kursas bus statomas, o apie tai, kokiu formatu jis bus pateiktas ir ką tiksliai jis praneš. Du kursai, kurie ekrane atrodo vienodai, gali pranešti visai skirtingai, ir skirtumas tampa matomas tik tada, kai kam nors reikia įrodymo, kad žmogus kursą tikrai išėjo.

Keturi santrumpų rinkiniai, kurie nėra vienas ir tas pats

Žodžiai SCORM, xAPI, cmi5 ir AICC rinkoje vartojami taip, tarsi jie būtų tarpusavyje pakeičiami, bet jie žymi skirtingus dalykus ir turi skirtingus prižiūrėtojus. SCORM yra paketo formatas kartu su vykdymo aplinka, ir paskutinė jo versija yra 2004 m. ketvirtasis leidimas, išėjęs 2009 m.; naujesnio leidimo nėra ir nesitikima.

Organizacija, sukūrusi SCORM, savo veiklą baigė, ir jos saugyklose dabar yra pranešimas apie archyvavimą, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad standartas liko be prižiūrėtojo, nes SCORM vykdymo aplinkos duomenų modelį prižiūri Elektros ir elektronikos inžinierių institutas kaip standartą 1484.11.1, kurio paskutinė redakcija yra 2022 m., ir šalia jo yra 1484.11.2 dėl sąsajos. Kartu verta žinoti smulkmeną, kuri klaidina: SCORM kūrėjos organizacijos saugyklos puslapyje jos pavadinimas rašomas kaip Advanced Digital Learning, nors istorinis pavadinimas yra Advanced Distributed Learning.

xAPI yra kas kita, būtent ne paketo formatas, o pranešimų modelis ir sąsaja, kuria sistema siunčia įrašus apie tai, ką žmogus padarė, į atskirą mokymosi įrašų saugyklą. Nuo 2023 m. tai yra paskelbtas standartas numeriu 9274.1.1, ir tas pats tekstas prieinamas ir kaip tarptautinis standartas, todėl kalbama apie vieną dalyką su dviem numeriais, o ne apie dvi versijas.

Ketvirtasis pavadinimas yra cmi5, ir tai yra xAPI naudojimo profilis būtent paleidimui iš mokymosi platformos, o ne dar vienas atskiras standartas, be to, šio profilio galiojanti redakcija yra 2016 m., ir tarptautinis standartizavimas vyksta, bet dar nebaigtas, todėl teisinga sakyti, kad darbas patvirtintas kaip projektas, o ne kad standartas jau egzistuoja. AICC savo ruožtu yra seniausias iš visų, ir komitetas, kuris jį prižiūrėjo, veiklą nutraukė 2014 m. gruodį, perduodamas cmi5 ir savo archyvą toliau.

Riba, kurią reikia žinoti prieš užsakant kursą

Čia yra vienas praktiškai svarbiausių faktų visame straipsnyje, ir jis nustebina beveik kiekvieną, kuris jį girdi pirmą kartą: Moodle palaiko SCORM 1.2 ir AICC, bet SCORM 2004 nepalaiko, ir tai nėra nei nesusipratimas, nei aplaidumas, o sąmoningas pasirinkimas, įrašytas pačios platformos dokumentacijoje ir ten niekieno neslepiamas. Ten nurodyta, kad 1.2 išlaiko visus atitikties rinkinio testus, o iš 2004 m. versijos įgyvendintos tik atskiros pagrindinės sąsajos dalys, todėl dalis paketų gali atrodyti veikiantys, nors visos atitikties ten nėra.

Ši riba svarbi todėl, kad turinio kūrėjai dažnai siūlo būtent 2004 m. versiją kaip naujausią ir geriausią, ir formaliai ji tokia ir yra, nes turi du atskirus būsenos laukus ir mastelio įvertinimą. Pirkėjui, kuris dirbs su Moodle, naujausia versija vis dėlto pasirodo blogiausias pasirinkimas, ir tai vienas nedaugelio kartų, kai senesnė standarto versija yra teisingas atsakymas, o ne nuolaida aplinkybėms.

Toliau eina sakinys, kurį verta perskaityti dukart, nes jis nulemia, kaip elgtis toliau: darbas prie SCORM 2004 palaikymo yra sustabdytas, ir klaidų pranešimai apie tai uždaromi kaip tokie, kurių netaisys. Tai reiškia, kad kai kurie 2004 m. paketai gali atrodyti veikiantys, bet pasikliauti tuo negalima, ir niekas jų netaisys, jei jie nustos veikti, o sertifikuotas kelias, jei 2004 m. versija privaloma, eina per komercinę išorinę paslaugą su savu įskiepiu.

Praktinė seka iš to paprasta: prieš užsakant kursą turinio kūrėjui reikia pasakyti, kokiu formatu paketo reikia, ir daugeliu atvejų atsakymas bus SCORM 1.2. Jei kūrėjas siūlo tik 2004 m. versiją, tai nėra automatiškai blogai, bet tai keičia platformos pasirinkimą arba reikalauja papildomo komponento, ir šį pokalbį reikia išsiaiškinti prieš darbą, o ne perdavimo dieną. cmi5 atveju reikia žinoti, kad Moodle jo neturi savaime ir kad jam reikia atskiro įskiepio bei atskiros įrašų saugyklos.

Vienas laukas, į kurį turi tilpti viskas

SCORM 1.2 pažįsta vieną būsenos lauką, ir jame gali būti viena iš šešių reikšmių, kurios Moodle lietuviškoje sąsajoje matomos kaip Pavyko, Užbaigta, Nepavyko, Neužbaigta, Naršyta ir Nebandyta. Tai reiškia, kad negalima kartu pranešti, jog žmogus kursą išėjo iki galo ir kad jis testo neišlaikė, nes abu šie dalykai varžosi dėl to paties lauko, ir įmonei, kuriai reikia būtent šio skirtumo, tai tikras apribojimas, o ne techninė smulkmena.

SCORM 2004 šią problemą išsprendžia padalydamas būseną į du nepriklausomus laukus, iš kurių vienas kalba apie įvykdymą, o kitas apie rezultatą, ir pridėdama mastelio įvertinimą; būtent todėl kai kurie turinio kūrėjai ją siūlo. Bet kadangi Moodle 2004 m. versijos nepalaiko, šis sprendimas didžiajai daliai skaitytojų neprieinamas, ir vietoj to reikia planuoti, kad vietoj vieno kurso gali prireikti dviejų veiklų: vienos dėl medžiagos peržiūros, kitos dėl patikrinimo.

Antrasis apribojimas dar konkretesnis: laukas, kuriame mokymosi objektas išsaugo savo vidinę būseną, kad žmogus galėtų tęsti iš tos pačios vietos, SCORM 1.2 atveju sutalpina keturis tūkstančius devyniasdešimt šešis simbolius, ir ši riba įrašyta ir Moodle duomenų modelio faile. Ilgam kursui su daugeliu klausimų to maža, ir kai riba pasiekiama, būsena paprasčiausiai nebesaugoma, todėl žmogus grįžta į kurso pradžią, ir tai atrodo kaip platformos klaida, bet yra standarto riba.

Trečiasis apribojimas toks, kuris gali paversti įvykdytą kursą neišlaikytu be jokio žmogaus dalyvavimo, būtent: jei manifeste nurodytas meistriškumo balas, atitikties reikalavimai platformai uždeda pareigą būseną perskaičiuoti pagal gautus taškus, ir Moodle šį elgesį net siūlo kaip atskirą nuostatą. Kursas, kuris praneša apie įvykdymą, bet rodo taškus žemiau slenksčio, todėl ataskaitoje gali pasirodyti su būsena Nepavyko, ir tai dokumentuota, o ne sugalvota.

Kas dingsta, kai paketas pakeičiamas

Dabar apie tai, kuo šis straipsnis prasidėjo. Jei naują paketą įkeliate vietoje senojo toje pačioje veikloje ir manifesto elemento identifikatorius skiriasi nuo ankstesnio, šio paketo sekimo duomenys Moodle ištrinami, ir tai dokumentacijoje įrašyta būtent tokia forma, be to, ten net nurodyta, ką daryti: įsitikinti, kad identifikatorius tas pats.

Platforma apie tai įspėja, ir lietuviškai įspėjimas skamba beveik žodis žodin taip: atrodo, kad paketas pakeistas arba modifikuotas, ir jei buvo pakeista paketo struktūra, naujinimo proceso metu gali būti prarasti kai kurių naudotojų sekimai. Antrasis įspėjimas dar tiesesnis ir sako, kad šiame puslapyje esanti sekimo informacija bus prarasta. Problema ta, kad abu pasirodo tuo metu, kai įkėlimas jau vyksta, ir žmogus, kuris juos mato, paprastai nežino, ar identifikatorius pasikeitė, nes tai nulemia turinio kūrėjo kūrimo įrankis, o ne jis pats.

Iš to išplaukia dvi praktinės taisyklės, kurias verta nustatyti prieš pirmos versijos perdavimą, ir pirmoji iš jų yra reikalavimas turinio kūrėjui visose tolesnėse versijose išlaikyti tą patį identifikatorių ir raštu tai patvirtinti. Antroji yra paprastas patikros žingsnis: prieš įkėlimą atidaryti zip archyvą, rasti manifesto failą ir palyginti identifikatorių su ankstesniu, kas užima dvi minutes ir apsaugo nuo nuostolio, kurio grąžinti negalima.

Verta suprasti ir tai, kur šie duomenys apskritai gyvena, nes tai paaiškina likusį ir atsako į kitą klausimą, kuris paprastai seka iškart. Bandymai ir rezultatai priklauso platformos veiklai, o ne paketui, todėl veiklos ištrynimas ištrina ir rezultatus, o naujos veiklos sukūrimas naujajai versijai reiškia, kad seni įvykdymo įrašai lieka prie senosios veiklos ir naujojoje jų nesimatys. Tai veikiantis sprendimas, jei senoji veikla paslepiama, o ne ištrinama, bet tada kurso užbaigimo sąlygas reikia perrišti prie naujosios veiklos, kitaip kursas daliai žmonių staiga tampa neįvykdytas.

Paskutinis dalykas, kurį verta žinoti apie bandymus, liečia tai, kada platforma apskritai pasiūlys pradėti iš naujo, nes tai nėra naudotojo pasirinkimas, o standarto nustatyta elgsena. SCORM 1.2 atveju naują bandymą siūlo tik tada, jei ankstesnis baigėsi būsena Užbaigta, Pavyko arba Nepavyko, o Neužbaigto, Naršyto ar dar nebandyto bandymo atveju žmogus grįžta į tą patį bandymą, ir paketas be savo vidinės logikos paprasčiausiai perrašo ankstesnius taškus ir būseną.

Apie šią elgseną platformoje yra dvi nuostatos, kurias verta suprasti prieš paleidžiant kursą, o ne po pirmųjų skundų. Viena priverčia pradėti naują bandymą, o kita užrakina veiklą po paskutinio leidžiamo bandymo, be to, pats bandymų skaičiaus apribojimas veikia tik su SCORM 1.2 ir AICC, nes 2004 m. versija turi savo atskirą apibrėžimą. Yra ir ataskaitos niuansas, keičiantis skaičius: rodiklis apie paskutinį užbaigtą bandymą neįskaičiuoja tų, kurie baigėsi būsena Nepavyko, todėl dvi ataskaitos apie tą patį kursą gali sąžiningai rodyti skirtingus skaičius.

H5P yra kas kita, o ne lengvesnis SCORM

H5P dažnai įvardijamas vienu ypu su SCORM, ir tai sudaro įspūdį, kad kalbama apie du tos pačios rūšies sprendimus, iš kurių vienas paprasčiausiai lengvesnis naudoti. Tai netiesa, ir maišymas kainuoja, nes abu perkami skirtingais atvejais: H5P yra interaktyvaus turinio rūšis, kuri veikia naršyklėje ir perduodama kaip atskiras failas, bet ji nenaudoja nei manifesto, nei SCORM sąsajos, ir todėl platformai praneša kitaip.

Į Moodle H5P patenka trimis skirtingais keliais, kurių negalima maišyti, nes jie elgiasi skirtingai, ir pirmasis iš jų yra pačios platformos įmontuotoji galimybė su interaktyvaus turinio banku ir atskira veikla, kuri vertinama ir saugo bandymus. Antrasis yra senesnis įskiepis, kuris daugelyje diegimų vis dar įdiegtas ir kai kurioms turinio rūšims vertinimą apdoroja kitaip, o trečiasis yra mokama debesų paslauga, kuri su platforma jungiasi kaip išorinis įrankis, ir jos gamintojo forume tiesiai pasakyta, kad be jos galima apsieiti, nes mokama dalis yra atskiros turinio rūšių ir importo galimybės.

Vertinimo elgsena yra ta vieta, kur kyla nemalonios staigmenos, nes įmontuotosios veiklos bandymų ataskaitoje stulpelis Išlaikyta reiškia, kad žmogus gavo šimtą procentų, o stulpelis Užbaigimas reiškia tik tiek, kad jis turinį išėjo iki galo, ir dokumentacijoje aiškiai nurodyta, kad šis sąrašas nesusietas nei su veiklos išlaikymo slenksčiu, nei su veiklos užbaigimo sąlygomis. Įmonė, kuri laukia, kad H5P rezultatas pats užpildys kurso įvykdymą, todėl gali aptikti, kad kursas formaliai neįvykdytas nė vienam.

Yra ir detalė apie pačias turinio rūšis, kurią verta patikrinti prieš pasirinkimą, nes ne kiekviena H5P rūšis praneša įvertinimą ir įvykdymą vienodai, ir yra dokumentuota atvejų, kai atskiros rūšys įvykdymo ir išlaikymo pranešimų visai nenustatė, todėl reikia patikrinti būtent tas rūšis, kurias kurse planuojama naudoti. Licencijos atžvilgiu programinė įranga yra permisyviosios licencijos su išimtimi daliai kodo, bet svarbiau tai, kad pats turinys, kurį sukuriate, ja automatiškai nelicencijuojamas, ir jo licenciją pasirenka autorius.

Kurso turiniui taikomi savi prieinamumo reikalavimai

Klausimas apie prieinamumą paprastai keliamas dėl platformos, bet didžioji dalis atsakymo yra turinyje, nes būtent ten gyvena vaizdo įrašai be subtitrų, paveikslai be aprašo ir interaktyvios užduotys, kurių negalima atlikti klaviatūra. Platforma gali būti nepriekaištinga, o kursas joje vis tiek gali būti netinkamas naudoti žmogui, kuris nemato ekrano arba nenaudoja pelės.

Kam tai pareiga, o ne pasirinkimas, reikia atsakyti tiksliai, nes čia suklysti lengva ir brangu: viešojo sektoriaus institucijų svetainėms ir mobiliosioms programoms reikalavimus nustato Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas kartu su Vyriausybės nutarimu Nr. 480, kuriuo perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/2102, o privačiajam sektoriui atskiroms paslaugoms, tarp jų elektroninės prekybos paslaugoms, nuo 2025 m. birželio 28 d. taikomas Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuriuo perkeliama Direktyva 2019/882. Tai nereiškia, kad nuo minėtos datos kiekvienos įmonės svetainė turi atitikti prieinamumo standartą, nes įstatymo taikymo sritis nustatyta paslaugų rūšims, o paslaugas teikiančios labai mažos įmonės nuo šių reikalavimų atleidžiamos.

Įmonės vidiniams mokymams iš to išplaukia praktinė seka, kuriai nereikia teisininko: jei mokymai skirti saviems darbuotojams, tiesioginės pareigos iš minėtų prieinamumo teisės aktų paprastai nėra, bet lieka pareiga pritaikyti sąlygas konkrečiam darbuotojui, kuriam to reikia, ir tai visai kitas, individualus klausimas. Jei mokymai parduodami kaip paslauga vartotojams internetu arba užsakovas yra viešoji įstaiga, reikalavimus reikia patikrinti rimtai ir prieš pirkimą, o ne po jo.

Techninėje pusėje reikalavimas paprastai reiškiasi kaip atitiktis WCAG gairėms AA lygiu, ir turinio kūrėjui tai reiškia konkrečius dalykus: subtitrai vaizdo įrašams, transkripcija garsui, pakankamas kontrastas, tekstinės alternatyvos paveikslams ir galimybė visą interaktyvumą atlikti klaviatūra. Šiuos reikalavimus reikia įrašyti į užsakymą, nes po kurso pabaigos subtitrų pridėjimas reiškia vaizdo įrašo perdirbimą, ir tai kainuoja tiek pat, kiek būtų kainavę iškart, tik vėliau.

Ko paketas niekada neturi

Paketo importas sukuria vieną veiklą, o ne kursą, ir šis skirtumas paaiškina daugelį vėlesnių nesusipratimų, kurie atsiranda būtent perdavimo metu. Viskas, kas kurse yra aplink patį turinį, lieka platformos pusėje ir turi būti sukurta atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip gerai paketas parengtas ir kiek brangiai jis kainavo.

Konkrečiai pakete nėra registracijos į kursą, taigi jis nežino ir negali žinoti, kas kursą gali eiti, ir jame nėra kurso užbaigimo sąlygų, taigi jis nenustato, ką platforma skaitys užbaigtu kursu. Jame nėra vaidmenų ir teisių nuostatų, nėra vertinimų žurnalo skaičiavimo, nėra pažymėjimų ir nėra likusio kurso turinio. Jei tiekėjas žada perduoti kursą, verta patikslinti, ar kalbama apie paketą, ar apie visą kursą platformoje, nes darbo apimties skirtumas didelis.

Vaizdo įrašas yra atskiras atvejis, kuris šiame sąraše pasirodo beveik visada, ir mokymosi platformos nėra vaizdo įrašų platinimo sistemos, todėl didelius failus paprastai saugo už jos ribų ir į kursą įdeda tik grotuvą, o tai reiškia, kad vaizdo įrašo žiūrėjimo faktas platformai nėra automatiškai žinomas ir tampa žinomas tik tada, jei kursas jį paverčia kuria nors iš pranešamų reikšmių. Įmonė, kuri laukia ataskaitos apie tai, kiek ilgai kas žiūrėjo, paprastai aptinka, kad tokios nėra, nes niekas jos nebuvo užsakęs.

Yra ir nuosavybės klausimas, kuris šioje temoje arčiau, nei atrodo: jei kurso turinį rašo Jūsų srities ekspertas, o kursą stato tiekėjas, autorių teisių numatytosios taisyklės Lietuvoje yra tos pačios kaip bet kuriame užsakomajame darbe ir nereiškia, kad apmokėjimas pats savaime perduoda turtines teises užsakovui. Tai reguliuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, ir praktinė išvada čia trumpa: teises į kursą, kaip ir išeities projektą, reikia įrašyti į sutartį prieš pradedant darbą.

Čia yra ir riba su kaimynine tema, kurios šis straipsnis sąmoningai neliečia, būtent klausimas, kaip visą kursą kaip visumą iškelti iš vienos platformos ir įkelti į kitą, yra perkeliamumo klausimas, ir jam yra savi formatai ir savas atsakymas, kurį esame aprašę straipsnyje apie tai, kas yra mokymosi valdymo sistema. Paketas yra vieno kurso vienetas, o ne iškėlimo mechanizmas, ir maišyti abu brangu.

Ko klausti prieš užsakant kursą

Visi ankstesni skyriai veda prie nedidelio klausimų rinkinio, kurį verta užduoti turinio kūrėjui prieš sutartį, nes po perdavimo atsakymai jau nieko nekeičia, ir pirmasis iš šių klausimų yra apie formatą: kokiu standartu paketas bus pateiktas ir ar tai SCORM 1.2, atsižvelgiant į tai, kad Moodle 2004 m. versijos nepalaiko. Antrasis yra apie identifikatorių: ar tolesnėse versijose manifesto elemento identifikatorius liks tas pats ir ar tai galima įrašyti į sutartį.

Trečiasis klausimas yra apie tai, ką kursas praneš, būtent ar jis nustatys būseną, ar perduos taškus, ar manifeste bus meistriškumo balas ir ką būtent Jūs matysite ataskaitoje apie žmogų, kuris medžiagą peržiūrėjo, bet testo neišlaikė. Ketvirtasis yra apie apimtį: kiek būsenos duomenų kursas saugos ir ar jie tilps į standarto lauką, nes ilgas kursas su daugeliu klausimų šią ribą pasiekia tyliai.

Penktasis klausimas liečia išeities medžiagas ir yra tas, kuris pamirštamas dažniausiai: ar Jūs gausite ir kurso išeities projektą, o ne tik gatavą paketą, nes be išeities kitą pakeitimą gali padaryti tik tas pats kūrėjas su tuo pačiu kūrimo įrankiu. Tai tas pats klausimas kaip bet kuriame užsakomajame darbe, ir jį reikia užduoti prieš pradedant darbą.

Šie klausimai neužima daug laiko ir nieko neįžeidžia, nes profesionalus turinio kūrėjas į juos atsako iškart, bet jie užkerta kelią situacijai, kurioje įmonė yra sumokėjusi už kursą ir po metų negali jo nei atnaujinti, nei įrodyti, kad kas nors jį išėjo. Jei norite, kad šį pokalbį vestume mes arba kad patikrintume jau gautą paketą prieš jį įkeliant, susisiekite su mumis, ir mes tai padarome kartu su mokymosi platformos diegimu.