Kas yra mokymosi valdymo sistema (LMS) ir kada jos iš tikrųjų reikia

LMS nėra ap­lan­kas su skaid­rė­mis ir są­ra­šas skai­čiuok­lė­je. Kai re­gist­ra­ci­ją, įvyk­dy­mą ir ga­lio­ji­mo ter­mi­ną rei­kia įro­dy­ti, sis­te­ma ima at­si­pirk­ti — o kai ne, ji tėra bran­gi ne­rei­ka­lin­ga da­lis.

Įsivaizduokite bend­ri­na­mą ap­lan­ką, ku­ria­me guli sep­ty­nios pre­zen­ta­ci­jos, du vaiz­do įra­šai ir vie­na inst­ruk­ci­ja pa­va­di­ni­mu „galutine_versija_2_taisyta.pdf“, o ša­lia jo — skai­čiuok­lę, ku­rio­je per­so­na­lo spe­cia­lis­tė ran­ka pa­si­žy­mi, kas ką per­žiū­rė­jo. Kol dar­buo­to­jų yra dvi­de­šimt, o kur­sas vie­nas, to­kia tvar­ka vei­kia vi­siš­kai ne­blo­gai ir ne­kai­nuo­ja nie­ko, to­dėl jos nie­kas ir ne­sku­ba keis­ti. Ji su­griū­va kitą aki­mir­ką — kai kas nors pa­klau­sia, ar konk­re­tus žmo­gus per­nai iš tik­rų­jų buvo pa­kar­to­ti­nai inst­ruk­tuo­tas, o vie­nin­te­lis at­sa­ky­mas, kurį tu­ri­te, yra skai­čiuok­lės ei­lu­tė, ku­rios nie­kas ne­ga­li pa­tvir­tin­ti ir ku­rią bet kas ga­lė­jo per­ra­šy­ti. Mokymosi val­dy­mo sis­te­ma, arba LMS, yra prog­ra­mi­nė įran­ga, ku­rios vie­nin­te­lis rim­tas už­da­vi­nys — pa­vers­ti tą ei­lu­tę įra­šu, tu­rin­čiu kil­mę, datą ir au­to­rių.

Kas yra LMS ir su kuo ją dažniausiai painioja

Mokymosi val­dy­mo sis­te­ma daro ke­tu­ris da­ly­kus: re­gist­ruo­ja žmo­nes į kur­sus, pa­tei­kia tu­ri­nį, pa­tik­ri­na, ar jis įsi­sa­vin­tas, ir sau­go įra­šą apie tai, kas įvy­ko. Pirmasis ir ket­vir­ta­sis yra tie, dėl ku­rių sis­te­ma iš tik­rų­jų per­ka­ma, o ant­ra­sis ir tre­čia­sis — tie, apie ku­riuos kal­ba­ma par­da­vi­mo pri­sta­ty­muo­se, nes juos leng­viau pa­ro­dy­ti ek­ra­ne. Išėmus iš šio są­ra­šo įra­šą, lie­ka fai­lų sau­gyk­la su ge­res­ne są­sa­ja, o to­kių Jūsų or­ga­ni­za­ci­jo­je grei­čiau­siai jau yra bent dvi.

Būtent to­dėl LMS nėra nei vaiz­do įra­šų plat­for­ma, nei in­ter­ne­ti­nių se­mi­na­rų įran­kis, nei kur­sų pre­ky­vie­tė, nors vi­sos trys moka ro­dy­ti mo­ko­mą­ją me­džia­gą ly­giai taip pat ge­rai arba ge­riau. Vaizdo įra­šų plat­for­ma žino, kad fai­las buvo pa­leis­tas; ji ne­ži­no, kad jį pa­lei­do žmo­gus, ku­riam tas kur­sas tu­rė­jo būti iš­ei­tas iki konk­re­čios da­tos, kad jis tai pa­da­rė antruo­ju ban­dy­mu ir kad po metų visa tai teks kar­to­ti iš pra­džių. Skirtumas sly­pi ne funk­ci­jų są­ra­še, kurį ly­gi­na­te pir­ki­mo len­te­lė­je, o klau­si­me, į kurį sis­te­ma pa­jėgs at­sa­ky­ti po dve­jų metų, kai nė vie­no iš pra­džio­je da­ly­va­vu­sių žmo­nių or­ga­ni­za­ci­jo­je ne­be­bus.

Žodis „plat­for­ma“ čia la­biau klai­di­na nei pa­de­da, nes juo va­di­na­mos ir sis­te­mos, ap­skai­tan­čios pa­rei­gas, ir tos, ku­rios siū­lo lais­vai pa­si­ren­ka­mą tu­ri­nį, o par­duo­da jas tie pa­tys žmo­nės. Praktinis skirs­ty­mas vis dėl­to yra pa­pras­tas ir ga­lio­ja vi­sais at­ve­jais: jei kas nors ki­tas nu­spren­džia, ką Jums rei­kia iš­mok­ti, ir kas nors pa­tik­ri­na, ar tai pa­da­rė­te, tai yra mo­ky­mo­si val­dy­mo sis­te­ma. Jei ren­ka­tės pa­tys ir nie­kas ne­se­ka, ar tai pa­da­rė­te, tai yra bi­b­lio­te­ka; abi gali būti nau­din­gos vie­nu metu, bet tik pir­mo­ji at­sa­ko į au­di­to­riaus klau­si­mą, o kaip tik tas klau­si­mas pa­pras­tai ir at­ve­da prie pro­jek­to.

Poreikis to­kiai ap­skai­tai nėra vien Lietuvos ypa­ty­bė, ir jis nėra ma­žas: pa­gal Eurostato duo­me­nis 2025 m. pir­mą­jį ket­vir­tį 16 % ES gy­ven­to­jų nuo 16 iki 74 metų per pa­sta­ruo­sius tris mė­ne­sius buvo iš­klau­sę kokį nors in­ter­ne­ti­nį kur­są, tai­gi pats mo­ky­ma­sis ek­ra­ne nie­ko ne­be­ste­bi­na. Stebina kita — kaip re­tai or­ga­ni­za­ci­ja pa­jė­gia pa­sa­ky­ti, ku­ris iš tų kur­sų buvo pri­va­lo­mas, ku­ris buvo baig­tas ir kiek lai­ko re­zul­ta­tas ga­lio­ja, nes bū­tent šiuos tris klau­si­mus sis­te­ma ir iš­spren­džia, ir bū­tent jų pa­pras­tai nie­kas ne­už­duo­da iki pir­mo pa­tik­ri­ni­mo.

Kada ji iš tikrųjų reikalinga: įrodymas, o ne patogumas

Dauguma or­ga­ni­za­ci­jų prie mo­ky­mo­si sis­te­mos pri­ei­na ne to­dėl, kad mo­ky­mai būtų tapę su­dė­tin­ges­ni, o to­dėl, kad pa­bran­go įro­di­nė­ji­mas. Lietuvoje įsta­ty­mas ne­nu­ro­do vie­no ka­len­do­ri­nio in­ter­va­lo: Darbuotojų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 27 straips­nio 1 da­lis rei­ka­lau­ja inst­ruk­tuo­ti dar­buo­to­ją pri­imant į dar­bą, per­ke­liant į kitą dar­bą ar dar­bo vie­tą ir pra­dė­jus nau­do­ti nau­jas arba mo­der­ni­zuo­tas dar­bo prie­mo­nes ir nau­jas tech­no­lo­gi­jas, o pats inst­ruk­ta­vi­mas „at­nau­ji­na­mas pa­si­kei­tus ar at­si­ra­dus nau­jai pro­fe­si­nei ri­zi­kai ir pri­rei­kus kar­to­ja­mas“. Valstybės nu­sta­ty­ta inst­ruk­ta­vi­mo tvar­ka su re­gist­ra­vi­mo žur­na­lų for­mo­mis ne­te­ko ga­lios 2012 m. spa­lio 1 d., to­dėl pe­rio­diš­ku­mas ir įfor­mi­ni­mo bū­das šian­dien yra pa­ties darb­da­vio tvar­kos klau­si­mas. Kol žmo­nių ne­daug, o ter­mi­nas vie­nas, jį se­ka­te gal­vo­je arba ka­len­do­riu­je; prie dvie­jų šim­tų dar­buo­to­jų su skir­tin­go­mis pra­džios da­to­mis tai virs­ta už­duo­ti­mi, ku­rio­je klai­da ne­bė­ra įma­no­ma — ji tam­pa ne­iš­ven­gia­ma.

Europos Sąjungos dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos pag­rin­dų di­rek­ty­va 89/391/EEB rei­ka­lau­ja už­tik­rin­ti mo­ky­mą ne tik pri­imant į dar­bą, bet ir per­ke­liant žmo­gų į kitą dar­bą, die­giant nau­ją dar­bo įran­gą ir kei­čian­tis tech­no­lo­gi­jai. Kiekvienas iš šių įvy­kių su­ku­ria nau­ją ter­mi­ną nau­jai žmo­nių gru­pei, ir bū­tent ši kom­bi­na­to­ri­ka, o ne mo­ky­mų tu­ri­nys, ima rei­ka­lau­ti sis­te­mos — nes ter­mi­nai ne­su­tam­pa, gru­pės per­si­den­gia ir nė vie­nas jų ne­pra­si­de­da sau­sio pir­mą­ją. Reguliuojamose sri­ty­se slenks­tis dar že­mes­nis: as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tas ne re­čiau kaip kas pen­ke­rius me­tus nuo li­cen­ci­jos iš­da­vi­mo die­nos pri­va­lo pra­neš­ti Valstybinei akre­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­bai apie pri­va­lo­mą­jį kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mą, ku­rio truk­mė yra ne ma­žiau kaip 60 va­lan­dų per pen­ke­rius me­tus, o me­di­ci­nos psi­cho­lo­gui — 120, ir kaž­kam tas va­lan­das rei­kia su­skai­čiuo­ti bei mo­kė­ti pa­ro­dy­ti.

Mastą pa­de­da su­pras­ti ir tai, kiek ap­skri­tai pa­pli­tęs šis po­rei­kis, nes pa­gal Eurostato duo­me­nis 2020 m. 67,4 % ES įmo­nių, tu­rin­čių de­šimt ir dau­giau dar­buo­to­jų, savo žmo­nėms už­tik­ri­no tęs­ti­nį pro­fe­si­nį mo­ky­mą, tai­gi kal­ba­me ne apie retą at­ve­jį, o apie dau­gu­mą; klau­si­mas tik toks, kaip kiek­vie­na iš jų tai ap­skai­to. Todėl są­ži­nin­ga LMS die­gi­mo prie­žas­tis pa­pras­tai skam­ba ne­ro­man­tiš­kai: Jums rei­kia ži­no­ti, kas yra ap­mo­ky­tas, kada tai įvy­ko, kiek lai­ko tai ga­lio­ja ir kas lau­kia kitą ket­vir­tį, ir tai rei­kia ži­no­ti ne­paskam­bi­nus ko­le­gai, ku­ris tuo metu ato­sto­gau­ja. Jei to­kio klau­si­mo nėra ir ar­ti­miau­siu metu nie­kas jo ne­už­duos, sis­te­ma iš­spręs prob­le­mą, ku­rios ne­tu­ri­te, o tai vie­nin­te­lė pro­jek­to rū­šis, ku­rios ne­pa­vyks­ta iš­gel­bė­ti geru įdie­gi­mu.

Kada jos nereikia ir kodėl tai pasakoma retai

Lietuvos tei­sė rei­ka­lau­ja inst­ruk­ta­vi­mo ir jo įro­dy­mo, bet nė vie­nu žo­džiu ne­rei­ka­lau­ja prog­ra­mi­nės įran­gos, ir šis skir­tu­mas svar­bes­nis, nei at­ro­do. Nuo tada, kai vals­ty­bės nu­sta­ty­tos re­gist­ra­vi­mo žur­na­lų for­mos ne­te­ko ga­lios, laik­me­ną ren­ka­si pats darb­da­vys, o pa­si­ra­šy­tas la­pas su data yra vi­sa­ver­tis įra­šas, ku­ris per pa­tik­ri­ni­mą at­lai­kys ly­giai taip pat kaip ek­ra­no nuo­trauka iš sis­te­mos. Penkiolikai žmo­nių, vie­nam kur­sui ir vie­nam ter­mi­nui per me­tus mo­ky­mo­si sis­te­ma pri­de­da prie­žiū­rą, ver­si­jų at­nau­ji­ni­mus ir dar vie­ną vie­tą, kur rei­kia pri­si­jung­ti, bet ne­pri­de­da nė vie­no at­sa­ky­mo, ku­rio Jums anks­čiau trū­ko.

Mokymosi sis­te­mos ne­siū­lo­me ir tada, kai or­ga­ni­za­ci­ja dar ne­tu­ri tu­ri­nio, o tai daž­niau­sias at­ve­jis, kai pro­jek­tą ge­riau ati­dė­ti. Tuščia sis­te­ma nėra in­ves­ti­ci­ja į at­ei­tį — tai iš­lai­da, kuri lau­kia, kol kas nors ras lai­ko pa­ra­šy­ti kur­sus, o šis lai­kas po pa­lei­di­mo pa­pras­tai ne­at­si­ran­da ly­giai taip pat, kaip ne­at­si­ra­do iki jo. Pigiau ir grei­čiau pir­ma pa­ra­šy­ti tris kur­sus teks­tu ir vaiz­do įra­šais, iš­pla­tin­ti juos taip, kaip mo­ka­te šian­dien, pa­žiū­rė­ti, ku­riuos žmo­nės iš tik­rų­jų nau­do­ja, ir tik pas­kui pirk­ti vie­tą, kur juos pa­dė­ti. Atvirkščiai pa­da­ry­tas pro­jek­tas daž­niau bai­gia­si plat­for­ma, ku­rio­je yra du kur­sai ir nė vie­no nuo­la­ti­nio nau­do­to­jo.

Trečias at­ve­jis, kai at­sa­ky­mas yra „ne“, iš­tin­ka tada, kai tik­ra­sis po­rei­kis yra ne mo­ky­mai, o at­sa­ky­mai. Jei dar­buo­to­jai ieš­ko ne kur­so, o konk­re­taus punk­to vi­di­nia­me do­ku­men­te — kaip elg­tis su konk­re­čiu kli­en­to at­ve­ju, ko­kia pro­ce­dū­ra tai­ko­ma konk­re­čio­je si­tu­aci­jo­je, — mo­ky­mo­si sis­te­ma to ne­iš­spręs, nes ji su­kur­ta nuo­sek­liam mo­ky­mui­si su pa­tik­ra pa­bai­go­je, o ne grei­tai už­klau­sai dar­bo įkarš­ty­je. Tokiais at­ve­jais la­biau pa­de­da pa­ieš­ka po įmo­nės do­ku­men­tus, apie ku­rią ra­šė­me at­ski­rai straips­ny­je apie RAG spren­di­mą įmo­nės do­ku­men­tams — abi sis­te­mos pri­sta­ty­me at­ro­do klai­di­nan­čiai pa­na­šios, nes abie­jo­se yra pa­ieš­ka ir abie­jo­se yra įmo­nės tu­ri­nys, ta­čiau jos spren­džia vi­siš­kai skir­tin­gas prob­le­mas ir to­dėl re­tai vie­na kitą pa­kei­čia.

Ką sistema iš tikrųjų apskaito

Apskaita yra ta vie­ta, kur mo­ky­mo­si sis­te­mos tar­pu­sa­vy­je ski­ria­si la­biau­siai, ir kar­tu ta, į ku­rią pri­sta­ty­muo­se žiū­rima ma­žiau­siai, nes ji at­ro­do nuo­bo­džiai. Registracija į kur­są at­sa­ko į klau­si­mą, kam tas kur­sas buvo skir­tas; eiga pa­ro­do, kiek toli žmo­gus nu­ėjo; kur­so bai­gi­mo įra­šas pa­tvir­ti­na, kad są­ly­gos buvo įvyk­dy­tos; ga­lio­ji­mo ter­mi­nas pa­sa­ko, kiek lai­ko visa tai ga­lio­ja. Ketvirtojo pi­gio­se sis­te­mo­se daž­niau­siai ir trūks­ta, o kaip tik jo Jums pri­reiks kas­dien, nes juo re­mia­si ir pri­mi­ni­mai, ir pa­kar­to­ti­nis ser­ti­fi­ka­vi­mas, ir ata­skai­ta va­do­vy­bei.

Praktiškai tai reiš­kia, kad sis­te­ma turi mo­kė­ti at­skir­ti „per­žiū­rė­jo vaiz­do įra­šą“ nuo „iš­lai­kė pa­tik­rą“ ir abu — nuo „ga­lio­ja iki“, ir turi mo­kė­ti tai pa­da­ry­ti vie­na­me lan­ge, o ne tri­jo­se ata­skai­to­se. Jei sis­te­ma sau­go tik pir­mą­jį, tai yra veik­los žur­na­las, o ne kom­pe­ten­ci­jų re­gist­ras, ir per pa­tik­ri­ni­mą jis ne­įro­do nie­ko dau­giau, kaip tik tai, kad fai­las buvo ati­da­ry­tas. Paprašykite pri­sta­ty­me pa­ro­dy­ti konk­re­tų žmo­gų, ku­riam vie­nas kur­sas yra iš­lai­ky­tas, ant­ras pa­vė­luo­tas, o tre­čio ter­mi­nas pa­si­bai­gęs, ir pa­žiū­rė­ki­te, kaip leng­va šių tri­jų bū­se­nų skir­tu­mą pa­ma­ty­ti be pa­aiš­ki­ni­mo.

Antra daž­nai ne­su­pran­ta­ma da­lis yra ta, kad mo­ky­mo­si sis­te­ma nėra per­so­na­lo ap­skai­tos sis­te­ma ir nie­ka­da ja ne­taps. Ji žino apie kur­sus ir re­zul­ta­tus, o pa­rei­gas, pa­da­li­nį ir dar­bo san­ty­kių pra­džios datą gau­na iš ki­tur, ir bū­tent ši in­te­g­ra­ci­ja le­mia, ar re­gist­ra­ci­ja į kur­sus vyks au­to­ma­tiš­kai, ar ran­ko­mis. Jei nau­ją dar­buo­to­ją į kur­sus rei­kia už­re­gist­ruo­ti ran­ka, sis­te­ma nėra įdieg­ta iki galo — ji tik per­kė­lė tą patį dar­bą iš skai­čiuok­lės į nau­ją są­sa­ją, ir po metų kas nors vėl pa­klaus, ko­dėl są­ra­šai ne­su­tam­pa.

Apskaita turi ir kitą pusę, apie ku­rią pa­gal­vo­ja­ma re­čiau: duo­me­nys ne­re­tai at­si­ran­da už pa­čios sis­te­mos ribų. Jei da­lis mo­ky­mų vyks­ta iš­ori­nia­me įran­ky­je — si­mu­lia­to­riu­je, kal­bų plat­for­mo­je, ga­min­to­jo mo­ky­mo­si ap­lin­ko­je, — klau­si­mas yra toks: ar re­zul­ta­tas iš ten grįž­ta į Jūsų įra­šą au­to­ma­tiš­kai, ar kaž­kas jį per­ra­šo ran­ka. Kaip tik tam ir eg­zis­tuo­ja LTI, lei­džian­tis pri­jung­ti iš­ori­nį įran­kį be at­ski­ro pri­si­jun­gi­mo ir gau­ti įver­ti­ni­mą at­gal, ir kaip tik to­dėl pir­ki­me ver­ta klaus­ti ne tik stan­dar­to pa­va­di­ni­mo, bet ir to, ku­rias jo da­lis tie­kė­jas įgy­ven­di­no ir kaip tai buvo pa­tik­rin­ta.

Standartai, kurie lemia, ar galėsite išeiti

Klausimas, ku­ris pro­jek­to pra­džio­je at­ro­do tech­ni­nis, o po tre­jų metų pa­si­ro­do esąs ko­mer­ci­nis, yra šis: kam pri­klau­so tu­ri­nys ir įra­šai, jei nu­sprę­si­te keis­ti plat­for­mą. Į jį at­sa­ko ne su­tar­ties punk­tas apie duo­me­nų grą­ži­ni­mą, o for­ma­tai, ku­riais tu­ri­nys ir įra­šai rea­liai sau­go­mi. SCORM yra se­niau­sias iš jų ir vis dar la­biau­siai pa­pli­tęs bū­das su­pa­kuo­ti kur­są taip, kad jį būtų ga­li­ma įkel­ti į kitą sis­te­mą; xAPI yra nau­jes­nis sluoks­nis, ap­ra­šan­tis ne pa­ke­tą, o įvy­kius — kas, ką ir ko­kiu re­zul­ta­tu pa­da­rė — ir sau­gan­tis juos at­ski­ro­je mo­ky­mo­si įra­šų sau­gyk­lo­je, arba LRS.

Čia yra niu­an­sas, ku­rio par­da­vi­mo pri­sta­ty­muo­se ne­ra­si­te ir ku­ris pa­sta­rai­siais me­tais pa­kei­tė visą klau­si­mo pa­dė­tį: ADL Initiative — JAV Gynybos de­par­ta­men­to prog­ra­ma, su­kū­ru­si SCORM ir pas­kel­bu­si xAPI, — yra už­da­ry­ta, o jos GitHub or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rią GitHub pa­tvir­ti­no kaip pri­klau­san­čią adlnet.gov, skel­bia: „The ADL Initiative has been shut down.“ Tai ne­reiš­kia, kad SCORM stai­ga nu­sto­tų veik­ti, nes for­ma­tas yra pas­kelb­tas ir sis­te­mos jį skai­tys to­liau, bet reiš­kia, kad už pa­va­di­ni­mo ne­be­sto­vi ak­ty­vus pri­žiū­rė­to­jas, ku­ris jį plė­to­tų. Duomenų mo­de­lis, ku­riuo re­mia­si SCORM vyk­dy­mo ap­lin­ka, vis dėl­to yra ir lie­ka IEEE stan­dar­tas — IEEE 1484.11.1-2022 ga­lio­ja ir pas­kelb­tas 2022 m. ba­lan­džio 15 d.

xAPI ke­lias buvo prie­šin­gas: jis stan­dar­ti­zuo­tas kaip IEEE 9274.1.1-2023 ir pas­kelb­tas 2023 m. spa­lio 6 d., tai­gi pri­žiū­rė­to­ją turi, o šiuo for­ma­tu su­kur­ti įra­šai lie­ka per­skai­to­mi ir tada, kai pro­duk­tas pa­si­kei­čia. Trečias stan­dar­tas, kurį ver­ta pa­mi­nė­ti var­du, yra LTI, lei­džian­tis pri­jung­ti iš­ori­nį įran­kį be at­ski­ro pri­si­jun­gi­mo, o 1EdTech visų ver­si­jų iki LTI 1.3 pa­lai­ky­mą nu­trau­kė po 2021 m. bir­že­lio 30 d., to­dėl at­sa­ky­mas „mes pa­lai­ko­me LTI“ be ver­si­jos nu­me­rio ne­bė­ra at­sa­ky­mas. Visam kur­sui per­kel­ti skir­tas Common Cartridge, ir kaip tik jį ver­ta rei­ka­lau­ti pa­de­monst­ruo­ti, o ne ap­ta­ri­nė­ti.

Kodėl „palaiko standartą“ nėra tas pats, kas „veikia“

Standarto pa­va­di­ni­mas spe­ci­fi­ka­ci­jo­je ir stan­dar­to elg­se­na konk­re­čio­je sis­te­mo­je yra du skir­tin­gi da­ly­kai, o ge­riau­sias pa­vyz­dys yra vie­šai pri­ei­na­mas Moodle do­ku­men­ta­ci­jo­je, tai­gi pa­tik­ri­na­mas be jo­kios tie­kė­jo pa­gal­bos. Ten pa­ra­šy­ta, kad SCORM 1.2 Moodle pa­lai­ko ir kad jis iš­lai­ko ADL ati­tik­ties te­stus, bet kad SCORM 2004 Moodle ne­pa­lai­ko. Naujesnis ver­si­jos nu­me­ris čia ne­reiš­kia ge­res­nio pa­lai­ky­mo — jis ne­reiš­kia nie­ko, kol ne­pa­tik­rin­ta, — o tie­kė­jas, ku­ris to ne­pa­sa­ko, arba ne­ži­no, arba skai­čiuo­ja, kad Jūs ne­pa­tik­rin­si­te.

Iš to plau­kia prak­ti­nė pa­tik­ra, kuri nie­ko ne­kai­nuo­ja, trun­ka maž­daug va­lan­dą ir pa­sa­ko dau­giau nei bet koks at­si­lie­pi­mas: pa­im­ki­te vie­ną tik­rą kur­są to­kiu for­ma­tu, ko­kiu Jūsų tu­ri­nys eg­zis­tuo­ja jau šian­dien, ir pa­pra­šy­ki­te jį įkel­ti į ban­do­mą­ją ap­lin­ką de­monst­ra­ci­jos metu, o ne pa­si­ra­šius su­tar­tį. Jei at­sa­ky­mas bus, kad tai bus pa­da­ry­ta die­gi­mo ei­go­je, at­sa­ky­mą jau su­ži­no­jo­te, ir tai pi­giau­sia in­for­ma­ci­ja, ku­rią šia­me pro­jek­te gau­si­te. Tą patį tai­ko­me eks­por­tui: pa­pra­šy­ki­te kur­są iš­im­ti ir įkel­ti į kitą sis­te­mą, nes kaip tik šio veiks­mo kada nors pri­reiks sku­bant.

Tiekėjo tei­gi­nius apie su­de­ri­na­mu­mą ga­li­ma pa­tik­rin­ti ir vi­siš­kai ne­pri­klau­so­mai nuo jo pa­ties. 1EdTech tvar­ko vie­šą TrustEd Apps są­ra­šą su pro­duk­tais, ku­rie ser­ti­fi­ka­vi­mą iš­lai­kė, ir aiš­kiai nu­ro­do, kad pro­duk­tas, ku­rio są­ra­še nėra, ser­ti­fi­ka­vi­mo arba ne­iš­lai­kė, arba jo ser­ti­fi­ka­to ga­lio­ji­mas pa­si­bai­gė. Penkios mi­nu­tės šia­me są­ra­še pa­sa­ko dau­giau nei pen­kias­de­šim­ties skaid­rių pri­sta­ty­mas, ir tai prak­tiš­kai vie­nin­te­lis šios sri­ties šal­ti­nis, ku­rio ne­pas­kel­bė pats par­da­vė­jas. Jei pro­duk­to ten nėra, tai dar nėra drau­di­mas pirk­ti, bet yra klau­si­mas, į kurį ver­ta gau­ti at­sa­ky­mą raš­tu.

Tas pats at­sar­gu­mas tai­ky­ti­nas ver­si­jų nu­me­riams, ku­riuos links­ta­ma skai­ty­ti kaip ko­ky­bės ro­dik­lį. LTI 2.0 pa­gal nu­me­rį at­ro­do nau­jes­nė už 1.3, ta­čiau 1EdTech ją pri­ski­ria bū­tent toms anks­ty­vo­sioms ver­si­joms, ku­rių pa­lai­ky­mas nu­trauk­tas, to­dėl pa­siū­ly­mas, ku­ria­me šis nu­me­ris mi­ni­mas kaip pra­na­šu­mas, prak­tiš­kai žada pa­se­nu­sį, ne­be­pri­žiū­ri­mą jung­ties būdą. Jei pa­siū­ly­me ver­si­jos nu­me­rio nėra vi­sai, jo ver­ta pa­rei­ka­lau­ti raš­tu, nes tai vie­na ei­lu­tė, vė­liau nu­le­mian­ti, ar in­te­g­ra­ci­ja su kitu įran­kiu už­truks va­lan­dą, ar taps at­ski­ru pro­jek­tu.

LMS ir LXP: kuo jos skiriasi

Pokalbiuose apie mo­ky­mo­si sis­te­mas anks­čiau ar vė­liau iš­ky­la san­t­rum­pa LXP, ir ji ver­ta pa­aiš­ki­ni­mo, nes jos svo­ris ma­žes­nis, nei skam­ba. LMS re­mia­si prie­lai­da, kad or­ga­ni­za­ci­ja nu­spren­džia, ką kam rei­kia iš­mok­ti, ir ap­skai­to įvyk­dy­mą; LXP žymi po­žiū­rį, kai tu­ri­nį ren­ka­si pats be­si­mo­kan­ty­sis, o sis­te­ma re­ko­men­duo­ja, ir ak­cen­tas per­ei­na nuo pa­rei­gos prie su­si­do­mė­ji­mo. Kaip ak­cen­tų skir­tu­mas tai yra tik­ra ir kar­tais nau­din­ga — sa­va­no­riš­kam kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mui pa­rei­gų ap­skai­ta tik­rai nėra svar­biau­sia, o pri­va­lo­mų kur­sų są­ra­šas ten vei­kiau truk­do.

Ko šis skir­tu­mas ne­tu­ri, tai stan­dar­tų or­ga­ni­za­ci­jos ar ko­kios nors tech­ni­nės ri­bos, ku­rią būtų ga­li­ma pa­tik­rin­ti. Terminą 2018 m. rug­sė­jį vie­šai pri­sta­tė per­so­na­lo tech­no­lo­gi­jų ana­li­ti­kas Joshas Bersinas kaip savo pa­ties da­ri­nį, ir nuo tada jis var­to­ja­mas dau­giau­sia rin­kai seg­men­tuo­ti. Praktiškai tai reiš­kia, kad du pro­duk­tai su tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu gali skir­tis ly­giai taip pat, kaip bet ku­rie du pro­duk­tai be jo, ir kad pa­ly­gi­ni­mas pa­gal ka­te­go­ri­jos pa­va­di­ni­mą ne­pa­sa­ko nie­ko apie tai, ką gau­si­te, to­dėl pir­ki­mo len­te­lė­je šis stul­pe­lis lie­ka tuš­čia vie­ta su ant­raš­te, kuri su­ku­ria sau­gu­mo jaus­mą, bet ne­iš­reiš­kia nė vie­no pa­tik­ri­na­mo rei­ka­la­vi­mo.

Lyginti ver­ta pa­gal tai, kas lie­ka duo­me­nų ba­zė­je, kai de­monst­ra­ci­ja bai­gia­si. Įrašo sluoks­nis, ku­riuo re­mia­si abi ka­te­go­ri­jos, yra stan­dar­ti­zuo­tas — xAPI yra IEEE 9274.1.1-2023, — ir kaip tik jis le­mia, ar po tre­jų metų ga­lė­si­te pa­sa­ky­ti, ką žmo­nės iš­mo­ko, net jei pro­duk­tas tuo metu bus ki­tas. Jei tie­kė­jas ka­te­go­ri­jos pa­va­di­ni­mą mini daž­niau nei for­ma­tą, ku­riuo įra­šai bus sau­go­mi ir iš­ima­mi, kal­ba­ma apie rin­ko­da­rą, ir tai ver­ta pa­sa­ky­ti gar­siai jau su­si­ti­ki­me.

Praktiškai tai pa­tik­ri­na­ma dviem klau­si­mais, ku­riuos ga­li­ma už­duo­ti bet ku­rio­je de­monst­ra­ci­jo­je. Pirmas: kas nu­sta­to, kad konk­re­čiam žmo­gui konk­re­tus kur­sas turi būti iš­ei­tas iki konk­re­čios da­tos, ir kur šis spren­di­mas sis­te­mo­je ma­to­mas. Antras: ko­kiu for­ma­tu šių pa­rei­gų įvyk­dy­mas sau­go­mas ir kaip jis iš­ima­mas, jei pro­duk­tas kei­čia­mas. Jei at­sa­ky­mas į pir­mą­jį bus, kad sis­te­ma re­ko­men­duo­ja, bet ne­įp­a­rei­go­ja, tai, ne­pai­sant ka­te­go­ri­jos pa­va­di­ni­mo, ran­ko­se tu­ri­te bi­b­lio­te­ką, o pa­rei­gų ap­skai­tą teks spręs­ti ki­tur.

Kur baigiasi mokymosi sistema ir prasideda kita

Riba, ku­rią pro­jek­tuo­se per­žen­gia daž­niau­siai, drie­kia­si tarp mo­ky­mo­si sis­te­mos ir stu­di­jų in­for­ma­ci­nės sis­te­mos (SIS) ar per­so­na­lo sis­te­mos. Pirmoji val­do kur­sus, ant­ro­ji val­do žmo­nes: pri­ėmi­mą, su­tar­tis, gru­pes, pa­rei­gas ir sta­tu­są. Į mo­ky­mo­si sis­te­mą ga­li­ma su­ves­ti žmo­nių są­ra­šą, to­dėl kyla pa­gun­da nau­do­ti ją ir kaip re­gist­rą, ir kaip tik ši pa­gun­da su­ku­ria pa­dė­tį, ku­rio­je dvie­jo­se vie­to­se vie­nu metu eg­zis­tuo­ja du skir­tin­gi tie­sos va­rian­tai apie tai, kas dar yra dar­buo­to­jas ir ku­ria­me pa­da­li­ny­je.

Praktinis prin­ci­pas yra vie­nas ir jis pa­pras­tas: žmo­gus su­ku­ria­mas ten, kur jis or­ga­ni­za­ci­jo­je su­ku­ria­mas, o į mo­ky­mo­si sis­te­mą jis tik at­ke­liau­ja. Jei dar­buo­to­jų re­gist­ras yra per­so­na­lo sis­te­mo­je, iš ten at­ei­na ir re­gist­ra­ci­ja į kur­sus, o mo­ky­mo­si sis­te­ma at­gal grą­ži­na re­zul­ta­tą ir ter­mi­ną. Jei šis srau­tas nėra api­brėž­tas jau rei­ka­la­vi­muo­se, jis be­veik vi­sa­da iš­spren­džia­mas mė­ne­si­ne skai­čiuok­le, ku­rią kaž­kas pa­ren­gia ran­ka — ir tai ly­giai ta pati skai­čiuok­lė, nuo ku­rios vi­sas pro­jek­tas pra­si­dė­jo.

Panašiai yra su pa­žy­mė­ji­mais ir do­ku­men­tų val­dy­mu: mo­ky­mo­si sis­te­ma moka iš­duo­ti pa­tvir­ti­ni­mą apie kur­so bai­gi­mą, bet ji nėra do­ku­men­tų val­dy­mo sis­te­ma, o il­ga­lai­kis tei­si­nę reikš­mę tu­rin­tis sau­go­ji­mas pa­pras­tai pri­klau­so ten, kur jau guli su­tar­tys ir įsa­ky­mai, to­dėl riba tarp abie­jų sis­te­mų brė­žia­ma pro­jek­to pra­džio­je, o ne tą die­ną, kai kas nors jos pir­mą kar­tą pa­rei­ka­lau­ja. Kai tai pa­da­ro­ma lai­ku, in­te­g­ra­ci­jų są­ra­šas tam­pa trum­pes­nis ir pi­ges­nis; kai ne­pa­da­ro­ma, po metų at­si­ran­da rei­ka­la­vi­mas, ku­rio nie­kas ne­pla­na­vo ir ku­riam biu­dže­tas jau iš­leis­tas.

Iš to plau­kia ir tai, kaip ver­tin­ti ata­skai­tas, ku­rių pir­ki­me pa­pras­tai pra­šo­ma pa­čių pas­ku­ti­nių. Ataskaita nau­din­ga tik tada, kai ji at­sa­ko į klau­si­mą, kurį kas nors iš tik­rų­jų už­duos — kiek žmo­nių šia­me pa­da­li­ny­je vė­luo­ja su pri­va­lo­mu inst­ruk­ta­vi­mu ir kada kiek­vie­nam bai­gia­si ter­mi­nas, — o ne į tai, kiek kur­sų šį mė­ne­sį buvo ati­da­ry­ta. Jei sis­te­ma žmo­nių struk­tū­rą gau­na iš per­so­na­lo re­gist­ro, to­kia ata­skai­ta yra vie­na už­klau­sa; jei ne­gau­na, tai skai­čiuok­lė, ku­rią kaž­kas kas mė­ne­sį su­de­da ran­ka iš dvie­jų eks­por­tų.

Moodle kaip pavyzdys, o ne kaip rekomendacija

Kai po­kal­bis pa­sie­kia konk­re­čius pro­duk­tus, Lietuvoje be­veik vi­sa­da nu­skam­ba Moodle, to­dėl ver­ta pa­sa­ky­ti, kas tai fak­tiš­kai yra, kol ne­pra­si­dė­jo nuo­mo­nės. Moodle yra mo­ky­mo­si val­dy­mo sis­te­ma, ku­rią ku­ria ir pri­žiū­ri Moodle Pty Ltd, ir ji lais­vai pri­ei­na­ma pa­gal GPL li­cen­ci­ją. Tai reiš­kia, kad pir­mi­nis ko­das yra at­vi­ras ir už pa­čią prog­ra­mi­nę įran­gą mo­kė­ti ne­rei­kia, bet ne­reiš­kia, kad vis­kas ap­link ją yra lais­vai nau­do­ja­ma: GPL tai­ko­ma ko­dui, o žo­dis Moodle ir lo­go­ti­pai yra pre­kių žen­klai, ku­riems nau­do­ti ko­mer­ci­niais tiks­lais rei­kia iš­anks­ti­nio ra­šy­ti­nio sa­vi­nin­ko lei­di­mo.

Praktiniam spren­di­mui už li­cen­ci­ją svar­bes­nis yra prie­žiū­ros rit­mas, nes kaip tik jis le­mia ke­le­rių at­ei­nan­čių metų biu­dže­tą. Moodle skel­bia lei­di­mų ka­len­do­rių su dviem di­džiai­siais lei­di­mais per me­tus — ba­lan­dį ir spa­lį — ir prie­žiū­ros lei­di­mais kas du mė­ne­sius; kiek­vie­nas di­dy­sis lei­di­mas gau­na dvy­li­kos mė­ne­sių bend­rą­jį pa­lai­ky­mą, įpras­tas lei­di­mas — sau­gu­mo pa­tai­sas iki aš­tuo­nio­li­kos mė­ne­sių, o LTS lei­di­mas — iki tris­de­šimt še­šių. Pagal šį ka­len­do­rių pla­nuo­ja­mi pi­ni­gai ir žmo­nės, nes ver­si­ja, ku­rios pa­lai­ky­mas pa­si­bai­gė, ne­bė­ra sko­nio rei­ka­las — ji tam­pa sau­gu­mo klau­si­mu, o šis pa­pras­tai at­ei­na ne­tin­ka­mu metu.

Yra ir inf­rastruk­tū­rą lie­čian­čių rei­ka­la­vi­mų, ku­riuos ver­ta pa­si­tik­rin­ti prieš duo­dant pa­ža­dus: Moodle 5.2 rei­kia bent PHP 8.3.0 ir vie­nos iš PostgreSQL 16, MySQL 8.4, MariaDB 10.11.0 ar Microsoft SQL Server 2019. Ir dar vie­nas da­ly­kas, kurį pra­var­tu ži­no­ti prieš skai­tant įspū­din­gus pa­pli­ti­mo skai­čius: moodle.org skel­bia­mą sta­tis­ti­ką pa­tei­kia pa­čios sa­va­no­riš­kai už­si­re­gist­ra­vu­sios sve­tai­nės, to­dėl ji rodo bend­ruo­me­nės ap­im­tį, o ne iš­ma­tuo­tą rin­kos dalį. Atskirai eg­zis­tuo­ja Moodle Workplace, pri­ei­na­mas tik per ser­ti­fi­kuo­tus part­ne­rius, ir tai yra ki­tas pro­duk­tas su kitu įsi­gi­ji­mo ke­liu.

Nieko iš to, kas pa­sa­ky­ta, ne­rei­kia su­pras­ti kaip pa­ta­ri­mo rink­tis bū­tent šią sis­te­mą, nes tei­sin­gas at­sa­ky­mas pri­klau­so nuo to, kiek žmo­nių, kiek kur­sų ir kiek ter­mi­nų iš tik­rų­jų tu­ri­te. Moodle čia yra pa­vyz­dys to­dėl, kad jis at­vi­ras, o jo do­ku­men­ta­ci­ja vie­ša, tai­gi kiek­vie­ną tei­gi­nį apie jį ga­li­ma pa­tik­rin­ti be jo­kio tie­kė­jo tar­pi­nin­ka­vi­mo — ir tai sa­vy­bė, pa­gal ku­rią ma­tuo­ja­mas bet ku­ris kan­di­da­tas, taip pat ir už­da­ras pro­duk­tas, ku­rio do­ku­men­ta­ci­ja pa­slėp­ta už pri­si­jun­gi­mo for­mos.

Kas kainuoja daugiau nei licencija

Jei li­cen­ci­ja ne­mo­ka­ma, biu­dže­tas nu­ke­liau­ja ki­tur, ir daug ge­riau tai pa­ma­ty­ti prieš pro­jek­tą nei jo vi­du­ry­je. Didžiausia ei­lu­tė be­veik vi­sa­da yra tu­ri­nys: kur­sų pa­ren­gi­mas, vaiz­do įra­šų fil­ma­vi­mas, pa­tik­rų su­kū­ri­mas ir to pa­ties tu­ri­nio prie­žiū­ra vė­liau, kai kei­čia­si pro­ce­dū­ros ar tei­sės ak­tai. Antra — mig­ra­ci­ja, jei kas nors jau eg­zis­tuo­ja: se­nos Moodle ver­si­jos, kur­sai ki­to­je sis­te­mo­je, da­ly­vių is­to­ri­ja, ku­rią rei­kia iš­sau­go­ti to­dėl, kad ter­mi­nai dar ga­lio­ja, o įro­dy­mas apie juos vis dar rei­ka­lin­gas.

Trečia ei­lu­tė yra in­te­g­ra­ci­jos ir au­ten­ti­fi­ka­ci­ja, ir kaip tik čia Lietuvoje rei­ka­la­vi­mai ski­ria­si nuo bend­rų są­ra­šų: pri­si­jun­gi­mas su Smart-ID ar mo­bi­liuo­ju pa­ra­šu, vie­nin­gas pri­si­jun­gi­mas (SSO) per SAML vi­sai or­ga­ni­za­ci­jai, ry­šys su stu­di­jų in­for­ma­ci­ne sis­te­ma arba per­so­na­lo re­gist­ru. Ketvirta, pla­nuo­se ma­to­ma re­čiau­siai, yra prie­žiū­ra po pa­lei­di­mo — ver­si­jų at­nau­ji­ni­mai pa­gal anks­čiau mi­nė­tą ka­len­do­rių, at­sar­gi­nės ko­pi­jos, nau­do­to­jų pa­gal­ba ir ne­di­de­lis, bet ne­nu­trūks­ta­mas pa­kei­ti­mų srau­tas. Apie tai, kaip to­kius pro­jek­tus skai­čiuo­ja­me ir ko­kia eile juos da­ro­me, at­ski­rai pa­ra­šė­me Moodle sis­te­mų die­gi­mo ir prie­žiū­ros pus­la­py­je.

Prieš po­kal­bį su bet ku­riuo tie­kė­ju pra­var­tu per­skai­ty­ti ir tai, ką su­rin­ko­me straips­ny­je apie daž­niau­sias klai­das už­sa­kant kū­ri­mo dar­bus, nes mo­ky­mo­si sis­te­mų pro­jek­tuo­se jos kar­to­ja­si be­veik ne­pa­ki­tu­sios: ne­api­brėž­ta ap­im­tis, ne­pa­tik­rin­tas eks­por­tas ir prie­lai­da, kad tu­ri­nys at­si­ras sa­vai­me. Kai tas slenks­tis jau per­ženg­tas ir klau­si­mas yra, ką pa­ly­gin­ti prieš spren­di­mą, tai at­ski­rai pa­ra­šy­ta straips­ny­je kaip pa­si­rink­ti mo­ky­mo­si plat­for­mą. Jei no­ri­te, kad kas nors per­skai­ty­tų Jūsų esa­mą pa­dė­tį ir pa­sa­ky­tų, ar sis­te­ma čia ap­skri­tai yra tei­sin­gas at­sa­ky­mas, pa­ra­šy­ki­te mums — kar­tais są­ži­nin­giau­sias at­sa­ky­mas yra toks, kad pa­kan­ka to, ką jau tu­ri­te, ir kad pi­ni­gus ver­ta leis­ti tu­ri­niui, o ne plat­for­mai.

Penkta ei­lu­tė, ku­rią lie­tu­viš­kai ap­lin­kai ver­ta pa­si­tik­rin­ti at­ski­rai, yra lo­ka­li­za­ci­ja. Moodle bend­ruo­me­nė sis­te­mą iš­ver­tė į dau­giau nei 120 kal­bų, bet ver­ti­mo iš­sa­mu­mas tarp kal­bų ski­ria­si, ir tai vie­šai ma­to­ma Moodle ver­ti­mo ap­lin­ko­je, tai­gi pa­tik­ri­na­ma prieš pri­imant spren­di­mą. Praktiškai tai reiš­kia, kad da­lis re­čiau nau­do­ja­mų ek­ra­nų gali būti ang­liš­ki net tada, kai są­sa­ja ap­skri­tai yra lie­tu­viš­ka, ir kad pa­si­rin­ki­mas tarp iš­sa­maus ver­ti­mo ir jo trū­ku­mo yra Jūsų, o ne at­si­tik­ti­nu­mas — bet tik tada, jei tai pa­si­tik­rin­si­te lai­ku.