Verslas Apytikris skaitymo laikas: 20 minAtnaujinta

Standartinė programinė įranga ar individuali sistema: kada rinktis

Jei procesas telpa į standartinį įrankį, rinkitės jį. Individuali programinė įranga pagrįsta tada, kai procesas yra Jūsų konkurencinio pranašumo dalis arba standartinė programinė įranga reikalauja per daug kompromisų.

Iliustracija: naršyklės langas su pirkinių krepšeliu priešais skliaustų porą — pasirinkimas tarp standartinės programinės įrangos ir individualaus kodo.

Jūs perkate CRM, nes pardavimo vadovas nebesusitvarko su užrašais, ir po trijų mėnesių šalia sistemos stovi Excel su trimis kainoraščiais ir aplankas su sąskaitomis, kurias kažkas perrašinėja į apskaitą. Produktas nėra prastesnis, nei žadėta, nes jis žino klientą, sandorį ir kitą skambutį, bet jis nežino Jūsų proceso, nes šis procesas nebuvo tas, kurį gamintojas kūrė šimtams įmonių, ir šis atotrūkis, o ne spraga funkcijų sąraše, kurią galima užpildyti vienu pritaikymu, yra viso šio straipsnio tema: ar Jūs perkate įrankį savo procesui, ar procesą savo įrankiui. Jei trūksta jungties tarp sistemų, kurios jau daro savo darbą, tai nėra argumentas už kūrimą: pirmiausia sujungiame tai, kas jau yra.

Pasirinkimas tarp standartinės programinės įrangos ir individualios programinės įrangos nėra klausimas, kuris mygtukas atrodo modernesnis, ir nėra klausimas, ar Jūs „esate pakankamai dideli, kad kurtumėte patys“. Mūsų atsakymas yra tas pats, kurį esame parašę paslaugos puslapyje: jei Jūsų procesas telpa į standartinį įrankį, rinkitės standartinį įrankį, jis atsieis pigiau, o individuali sistema pagrįsta tada, kai procesas yra Jūsų konkurencinio pranašumo dalis arba standartinė programinė įranga reikalauja per daug kompromisų, ir šis sakinys nėra pardavimo triukas, kad paskui vis tiek parduotume kūrimą, o testas, kuriuo prarandame sandorius, pagal kuriuos reikėtų parašyti dar vieną CRM, ir pasiliekame tuos, kurie šį testą išlaikė.

Šis straipsnis nėra el. parduotuvės platformos palyginimas, nes jį jau esame parašę kitur, ir tai nėra individualios programinės įrangos kainoraštis, nes tokio straipsnio mes neturime ir neturėsime — kainų iš piršto nelaužiame, ir tai taip pat nėra pažadas, kad sava sistema visada laimi. Mes parduodame ir standartinės programinės įrangos diegimą, ir kūrimą nuo nulio, ir sąžiningas tekstas prasideda tuo, kad kartais brangiausia paslauga, kurią galime Jums parduoti, yra ta, kurios Jums nereikia, todėl toliau yra riba, pagal kurią šį pasirinkimą galima padaryti, prieš kam nors Jums parduodant sprintą.

Standartinė ar individuali programinė įranga: kada ką rinktis

Rinkitės standartinę programinę įrangą, jei procesas į ją telpa, ir užsakykite programinę įrangą, jei procesas yra Jūsų konkurencinio pranašumo dalis arba standartinė programinė įranga reikalauja per daug kompromisų: tai visas atsakymas, o likusi šio straipsnio dalis yra tai, kaip šį sakinį patikrinti atliekant konkretų darbą, ne per prezentaciją. Palyginimas, kuris prasideda funkcijų lentele, baigiasi dar neprasidėjęs, nes lentelė rodo tai, ką gamintojas yra įvardijęs, ne tai, kas po metų spręs dėl Jūsų tolesnių pakeitimų.

Abiejų klaidingų pasirinkimų pasekmės skiriasi, nes standartinis įrankis, į kurį Jūs esate įgrūdę savo procesą jėga, tampa prenumerata plius Excel plius žmogus, kuris laiko abu kartu, ir šis žmogus po metų yra brangesnis už bet kurią licenciją, o individuali sistema procesui, kuris jau vyksta apskaitoje, pašto programoje ir standartiniame CRM, yra kūrimo rezultatas, kurį prižiūrėsite patys, nors rinkoje lygiavertį produktą jau prižiūri kažkas kitas. Pirmuoju atveju Jūs esate nusipirkę produktą ir paskui parašę antrą sistemą šalia jo, antruoju esate parašę sistemą ten, kur pakako licencijos, ir už abi klaidas tenka mokėti ilgiau, nei atrodo pasiūlyme.

Šią ribą įvardijame todėl, kad esame matę abu kraštutinumus per vieną savaitę: įmonę, kuri norėjo „savo HubSpot“, nors jai reikėjo HubSpot, ir įmonę, kuri trejus metus pritaikinėjo gatavą ERP savo kainų lentelei ir galiausiai atėjo su ta pačia lentele kaip su nauju projektu, ne todėl, kad „ERP nemoka“, o todėl, kad kompromisų jau buvo daugiau nei konfigūracijos. Nė vienas iš šių atvejų nėra blogos valios rezultatas, nes abu prasideda sakiniu „mums reikia sistemos“, kuris dar nėra testas, o testas prasideda tik tada, kai Jūs užrašote procesą viename puslapyje be įrankio pavadinimo ir tada ieškote, kuris įrankis jau leidžia vykdyti puslapyje aprašytą procesą.

Prieš pirkimą užrašykite, ką sistema turi daryti pirmąją dieną, ko ji negali pamiršti antraisiais metais ir kas gali ją keisti nelaukdamas kito gamintojo naujos versijos. Jei atsakymai telpa į produktą, kurį galima konfigūruoti, rinkitės produktą. Jei klausimas yra katalogas, kainos, užsakymas ir pristatymas el. parduotuvėje, tai parduotuvės testas, ir mes jo neperrašome; jei atsakymai yra procesas, kurio konkurentas negali nusipirkti kaip standartinio įrankio, tik tada prasminga kalbėti apie sprintą. Toliau straipsnyje kalbama apie šią tvarką, ne apie konkretų įrankį.

Kas yra standartinė ir kas yra individuali programinė įranga

Standartinė programinė įranga yra programinė įranga, kurią kažkas jau yra parašęs daugeliui ir kurią Jūs įsigyjate arba prenumeruojate, kad ją naudotumėte be esminio perdarymo. Lietuvoje Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra derina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų IRT investicijų projektus ir stebi jų įgyvendinimą. Tai viešojo sektoriaus tvarka, o šiame straipsnyje COTS vadiname gatavą komercinę programinę įrangą, kurią galima įsigyti ir naudoti be esminio pritaikymo, o SaaS vadiname programinę įrangą, teikiamą internetu kaip prenumeruojamą paslaugą. Šie paaiškinimai nėra Lietuvos IRT planavimo apibrėžtys ir nenustato prievolių privačiai įmonei.

Individuali programinė įranga yra sistema, kuri rašoma Jūsų procesui. Mes ją vadiname ir individualia sistema, paslaugos puslapyje — nestandartine sistema, o antraštėje — individualia programine įranga, ir tai nėra trys produktai, o vienas darbas: kodas, kuris prasideda nuo Jūsų proceso, ne nuo gamintojo prielaidos, kas yra klientas, užsakymas ar sąskaita, todėl skirtumas nėra „geresnis“ prieš „prastesnis“, o tai, kas paskui gali šią prielaidą keisti.

Standartinė programinė įranga nėra nepavykusi individuali programinė įranga, o individuali programinė įranga nėra geresnis CRM, nes WooCommerce yra gatavas el. prekybos produktas, Moodle yra gatava mokymosi platforma, WordPress yra gatava turinio platforma, ir visus tris parduodame kaip diegimą, ne kaip slėptą kūrimą kitu pavadinimu. Laravel nėra produktas šia prasme: tai karkasas, kuriuo rašome individualias sistemas nuo 4.0 versijos 2013 m., ir jis neduoda katalogo, krepšelio ar CRM, kol kažkas jų neparašo, todėl painioti karkasą su produktu reiškia įsivaizduoti, kad „su Laravel“ jau yra atsakymas, nors tai tik būdas atsakymą parašyti.

Šioje vietoje paprastai painiojamos prenumerata ir nuosavybės teisės: SaaS reiškia, kad Jūs mokate už naudojimą ir duomenis saugo tiekėjas, neterminuota licencija reiškia, kad esate sumokėję už teisę naudoti versiją, o atnaujinimai dažnai yra atskira išlaidų pozicija, bet individualus kodas, kurį mes perduodame, reiškia, kad pirminis kodas, dokumentacija ir infrastruktūros konfigūracija yra Jūsų. Nė vienas iš šių variantų nėra savaime geresnis, svarbu aiškiai žinoti, ką perkate, nes priešingu atveju po metų ginčijatės, ar „sistema yra mūsų“, kai iš tikrųjų yra prenumerata, kurią galima nutraukti.

Testas, kuriuo mes šį pasirinkimą darome

Testas nėra „ar mums patinka šis ekranas“, o tai, ar procesas, kurio Jūs negalite atiduoti konkurentui, telpa į įrankį, kurį konkurentas gali nusipirkti toje pačioje parduotuvėje: jei telpa, įrankis yra teisingas atsakymas, nes bus pigiau ir jį prižiūrės kažkas, kurio vienintelis darbas yra šis įrankis, o jei netelpa, nes kainų lentelė, užsakymo patvirtinimas ar pristatymo sąlygos yra tai, kuo Jūs skiriatės, tada standartinė programinė įranga tampa kompromisu, ir kompromisas čia reiškia, kad procesas vykdomas Excel lentelėse šalia sistemos.

Antroji to paties testo pusė pernelyg dažnai pamirštama: poreikiai dažniau būna bendri nei unikalūs, ir pašto programos nekuriame, apskaitos, kuri jau daro tai, ko reikalauja įstatymas, nekuriame, ir standartinio pardavimo piltuvėlio, kuriame sandoris yra sandoris, taip pat nekuriame. Įstaigos, kurios savo pinigus leidžia pagal rašytinius kriterijus, tą patį principą yra išreiškusios kitaip. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nedubliavimo principas draudžia pakartotinai kurti kitų subjektų jau sukurtas informacines sistemas, jų komponentus ar IT platformas. Kai planuojamos informacinės sistemos kūrimo išlaidos siekia bent 1 000 000 €, būtina galimybių studija, kurioje nagrinėjamos kūrimo alternatyvos ir pasirenkamas kūrimo būdas. Tai nėra prievolė privačiai įmonei Lietuvoje, ir mes jos tokia nepaverčiame, bet vadovaudamiesi tuo pačiu principu atsisakome kurti tai, ką galima nusipirkti.

Trečioji klaida yra produkto perdarymas, kol jis nebėra produktas, nes konfigūracija lieka palaikomose ribose (laukai, vaidmenys, srautai, kuriuos gamintojas yra numatęs), o pritaikymas, kuris perrašo branduolį, kad procesas „pagaliau tiktų“, iššvaisto būtent tuos pranašumus, dėl kurių produktą pirkote: atnaujinimus, dokumentaciją, tai, kad klaidą randa kažkas kitas. Tai esame matę Moodle diegimuose, kur pirmiausia patikriname, ar papildinys jau egzistuoja, ir tik tada rašome savą, ir WordPress svetainėse, kur gatavos temos nededame, nes ji atneša dešimtis funkcijų, kurių Jums nereikia ir kurios tampa saugumo rizika, todėl produktas su svetimu branduoliu nėra individuali sistema, o produktas, iš kurio Jūs esate išėmę gamintojo branduolį.

Šį testą atliekame atradimo (discovery) dirbtuvėse, ne pasiūlymo skaidrėje, nes skaidrėje visada laimi kūrimas, kuris atrodo kaip rūpinimasis Jumis, o dirbtuvėse laimi procesas, kurį galima įvardyti. Jei po dviejų dienų paaiškėja, kad procesas telpa į standartinį įrankį, mes tai sakome, net jei tai reiškia, kad šios savaitės sandoris nėra mūsų nestandartinė sistema, nes straipsnis, kuris visada baigiasi „sukurkime Jums savą“, nėra testas, o pasiūlymas, kuris slepiasi už klausimo.

Kada standartinė programinė įranga yra teisingas atsakymas

Standartinė programinė įranga yra teisingas atsakymas ten, kur procesas jau yra įvardytas veiklos srityje ir Jūs nesate tie, kurie šį pavadinimą išrado, nes el. paštas, apskaita, kuri išrašo sąskaitą taip, kaip reikalauja įstatymas, standartinis pardavimo CRM, mokymosi platforma, kuri registruoja kursą ir įvykdymą, ir maža parduotuvė su viena kaina ir vienu sandėliu yra vietos, kur kūrimas neduoda nieko tokio, už ką vertėtų mokėti skirtumą tarp licencijos ir sprinto. Šių produktų neparduodame kaip „laikino sprendimo, kol būsite pasirengę tikrajai sistemai“, nes jie ir yra tikrosios sistemos šiems procesams.

Šiuos produktus mes ir parduodame, ir tai nėra slėptas pažadas, kad po metų reikės kūrimo: WordPress lieka turinio platforma su tema, kurią rašome mes, ne su gatava tema iš parduotuvės; mažai parduotuvei su standartiniais procesais patys rekomenduojame WooCommerce; Moodle lieka mokymosi platforma, kurią konfigūruojame, migruojame ir apipavidaliname, ne išradinėjame iš naujo. Šių produktų diegimo kainos nurodytos paslaugų puslapiuose ir vienoje vietoje žemiau šiame straipsnyje, kur reikia parodyti, kad individualaus kūrimo apatinė riba nėra automatiškai brangiausia eilutė kainoraštyje, ir čia pakanka pasakyti, kad produktas lieka produktu.

Pasekmės, jei šioje vietoje vis tiek užsakote kūrimą, yra ne „geresnė kontrolė“, o priežiūra, kurios Jūs nebesidalijate su tūkstančiais kitų, nes pašto programos saugumo pataisą kažkas išleidžia visiems, o savos pašto programos pataisą išleidžiate Jūs, ir tai skamba kaip laisvė, kol nėra antros nakties, kurioje tenka taisyti tai, ką gamintojas jau yra pataisęs savo produkte. Šią laisvę parduodame ten, kur procesas jos nusipelno, ne ten, kur pakanka licencijos, nes priešingu atveju parduodame Jums darbą, kurį po metų Jūs nekęsite kaip brangų dublikatą.

Todėl sąžiningiausias dalykas, kurį galime pasakyti prieš bet kurį nestandartinės sistemos kainos apskaičiavimą, yra sąrašas produktų, kuriuos Jums siūlytume vietoj to: jei procesas yra mokymai, pradėkite nuo Moodle, jei procesas yra turinys, pradėkite nuo WordPress, jei procesas yra maža parduotuvė, pradėkite nuo WooCommerce, ir jei procesas yra sąskaitos ir įstatymo nustatyta apskaita, pradėkite nuo apskaitos, kurią jau turite, ir tik tada klauskite, ar kam nors iš to reikia tapti sava sistema. Šis sąrašas nėra partnerystės sutartis, tai testas, kurį taikome sau.

Kada individuali programinė įranga pagrįsta

Individuali programinė įranga pagrįsta tada, kai procesas yra Jūsų konkurencinio pranašumo dalis arba standartinė programinė įranga reikalauja per daug kompromisų, ir procesas gali likti pagalbinis Jūsų pagrindinės veiklos atžvilgiu ir vis tiek išlaikyti šį testą, nes testas yra kompromisų skaičius, ne tai, ar Jūs parduodate programinę įrangą. Jei standartinė programinė įranga pradeda reikalauti, kad taptumėte vidutiniu klientu, o vidutinio kliento vaidmuo nepadeda Jums konkuruoti, kūrimą pagrindžia testo rezultatas, ne noras turėti savą ekraną.

Integracija čia nėra argumentas pati savaime, nes produktai irgi turi sąsajas, ir mes jas prijungiame, o argumentas prasideda tik tada, kai sąsajos nepakanka ir procesas reikalauja, kad naujausi duomenys apie likutį, kainą ar būseną būtų saugomi vienoje vietoje, kurią Jūs kontroliuojate. „Sadales tīkls“ žemėlapių portalas, kurį esame sukūrę su Laravel ir Leaflet, rodo atjungimus, laisvą galią ir prijungimo mokestį, ir tai nėra „žemėlapis plius įskiepis“, nes mokestis ir galia yra operatoriaus procesas, ne žemėlapių produkto laukas; „Elektrum“ portale SSO sesija pridedama prie kiekvienos užklausos, prieš atvaizduojant Vue konfigūratorių, ir tai nėra „energetikos tema WordPress“, nes sesija yra paslaugos dalis, ne dekoracija.

Spalva, logotipas ir meniu tvarka nėra šis testas, nes juos galima padaryti produkte, ir mes juos darome produkte: Moodle tema su Jūsų palete, WordPress tema be pertekliaus, WooCommerce parduotuvė, kuri atrodo kaip Jūs. Jei vienintelis dalykas, kurio negalima padaryti standartiniame įrankyje, yra „kad atrodytų kaip mes“, Jūs nesate priėję iki individualios programinės įrangos, o iki temos, ir sumaišyti šiuos du dalykus reiškia mokėti už kūrimą ten, kur pakanka dizaino, ir paskui stebėtis, kodėl priežiūra brangi sistemai, kurios vienintelis skirtumas yra spalva.

Mes taip pat nesakome, kad kiekviena veiklos sritis automatiškai reikalauja savos platformos, nes srities pavadinimas nėra testas, o testas yra, ar šios srities procesas Jūsų įmonėje yra tas pats, kurį gamintojas jau yra įdėjęs į paketą, ar tai Jūsų būdas dirbti šioje srityje, kurio neįmanoma nusipirkti kaip standartinės programinės įrangos. Jei galima nupirkti, pirkite; jei negalima, tada kalbama apie individualią verslo sistemą, ir tik tada verta kalbėti apie atradimo dirbtuves, ne apie temą.

Trečiasis kelias: produktas, papildytas mūsų kodu

Tarp standartinės programinės įrangos ir kūrimo nuo nulio yra trečiasis kelias, kurį mes irgi parduodame ir kurį palyginimai dažniausiai praleidžia: produktas lieka produktu, o ant jo rašome tai, ko produktas nedaro, ir tai nėra „šiek tiek individualios programinės įrangos“, o sprendimas palikti branduolį ten, kur jį prižiūri gamintojas, ir rašyti tik tą sluoksnį, kuris yra Jūsų. „Sadales tīkls“ paslaugų portalas veikia October CMS platformoje, o skaičiuoklės, kalendoriai ir pranešimas apie gedimą yra darbas ant produkto, ne naujas turinio variklis; Moodle diegime pirmiausia patikriname, ar vertinimo ar ataskaitos papildinys jau egzistuoja, ir tik tada rašome savą, nes priešingu atveju parduodame Jums dublikatą.

Jei klausimas yra katalogas, kainos, užsakymas ir pristatymas, tai parduotuvės testas, ir jis jau parašytas straipsnyje apie WooCommerce ar Laravel pasirinkimą, todėl čia jo neperrašome ir nelaikome nestandartinės sistemos numatytuoju atsakymu. Jei klausimas yra apie CRM, ERP, vidinį skydelį ar srities procesą, likite čia, nes parduotuvė yra vienas to paties testo atvejis, ne viso pasirinkimo turinys.

WordPress pusėje trečiasis kelias atrodo kaip atsisakymas, nes gatavų temų nededame, jos atneša funkcijas, kurios tampa saugumo rizika, ir kuriame švarią temą tik su tuo, ko reikia, ir tai vis tiek yra produktas: redaktorius rašo WordPress redaktoriuje, ne mūsų išrastame, o atnaujinimai ateina iš WordPress, ne iš vieno mūsų leidimo. Skirtumas tarp šito ir individualios sistemos yra tas, kad turinio procesas telpa į produktą, o temos procesas netelpa į ThemeForest temą, ir sumaišyti juos reiškia arba įdėti svetimą temą ir paskui stebėtis įskiepiais, arba kurti savą CMS turiniui, kuriam CMS jau egzistuoja.

Ši riba yra ir vieta, kur sakome ne „nedideliam perdarymui“, kuris po trečio mėnesio jau paliečia branduolį, nes jei pritaikymų tampa daugiau nei konfigūracijos, jei prieš kiekvieną atnaujinimą reikia pritaikyti mūsų kodą, jei gamintojo lauke nebėra naujausių duomenų, Jūs nebeinate trečiuoju keliu. Tai jau kūrimo projektas, kuris slepiasi už produkto pavadinimo, ir tada sąžiningiau vadinti jį kūrimu ir atitinkamai apskaičiuoti išlaidas, nes priešingu atveju mokate už produktą, kurio nebegalima atnaujinti, ir už sistemą, kurios dar negalima perimti.

Pinigai ir laikas: principai, ne kainoraštis

Individuali sistema pas mus prasideda nuo 8 000 €, o visas ciklas paprastai trunka nuo 12 iki 32 savaičių, ir tai yra kaina „nuo“, ne sąskaita, o 12 savaičių nėra tie patys pirmieji trys mėnesiai, kuriuose pažadame tinkamą naudoti MVP: trumpiausias terminas numatytas nedideliam kūrimo projektui, MVP yra žingsnis, po kurio sistema jau naudojama, o 32 savaitės yra didesnio darbo viršutinė riba, kuri telpa ir į bendrajame DUK nurodytus šešis–aštuonis mėnesius didelei individualiai sistemai. Laravel puslapis prasideda nuo tos pačios 8 000 € apatinės ribos ir 6–24 savaičių, ir tai nėra pigesnė individuali programinė įranga: tai puslapis žmogui, kuris jau žino, kad darbas yra Laravel, ir tai nėra testas, ar apskritai reikia kūrimo.

Šie skaičiai negali tapti sakiniu „individuali programinė įranga yra brangiausias pasirinkimas“, nes Moodle diegimas prasideda nuo 15 000 €, parduotuvės Pro versija kainuoja 9 500 €, ir abu yra virš individualaus kūrimo apatinės ribos, nes vienas yra didelio produkto diegimas, kita — parduotuvė su sandėliu ir B2B kainomis. Lyginti 8 000 € ribą su Moodle riba kaip kūrimo ir produkto kainas yra neteisinga aritmetika, nes lyginti galima tik to paties proceso du kelius, ir net tada abi pusės yra apatinės ribos, ne sumos; didesniuose nestandartiniuose darbuose skaičiuojame pagal laiko ir medžiagų modelį (T&M) su savaitine viršutine riba, nes fiksuota kaina ten paprastai reiškia antkainį rizikai arba ginčą dėl apimties, o valandos įkainis yra 50 € be PVM, tačiau užsakymams, kurių apimtis per šešis mėnesius viršija 200 valandų, jį nustatome individualiai.

Prenumeratos ir kūrimo palyginimas taip pat nėra formulė, kurioje po N metų viena pusė automatiškai laimi. Privačiose sutartyse matome, kad SaaS mokestis gali didėti augant naudotojų skaičiui ar dėl indeksavimo, integracijų sąnaudos tenka Jums, o duomenys saugomi pas tiekėją. Patartina turėti pasitraukimo planą tam atvejui, jei paslauga būtų nutraukta ar taptų per brangi. Čia nepateikiame procento nuo kūrimo išlaidų, nes tokie skaičiai remiasi tiekėjų publikacijomis, o tokių skaičių nerašome. Tačiau principas lieka tas pats: prenumerata kainuoja kiekvienais metais, o sistemos kūrimas reiškia pradines išlaidas ir vėlesnes priežiūros išlaidas. Išlaidų yra abiem atvejais.

Duomenų aktas, Sąjungoje taikomas nuo 2025 m. rugsėjo 12 d., padeda gauti eksportuotinus duomenis iš debesijos paslaugos ir draudžia tiekėjui kelti kliūtis keitimui, bet funkcinio lygiavertiškumo jis reikalauja infrastruktūros paslaugai, ne CRM, kurį Jūs tiesiog „perkeliate“, ir reglamentas 2023/2854 nežada, kad procesas persikels kartu su failu. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 20 straipsnis leidžia duomenų subjektui perkelti jo pateiktus asmens duomenis, ne programą, ne Jūsų konfigūraciją, ne verslo taisykles, todėl jei norite sistemos, kurią galite perkelti pas kitą kūrėją, tai yra pirminis kodas, kurį mes perduodame, ne eksportas iš svetimo skydelio.

Ko mes nesakome, kai kalbame apie individualią programinę įrangą

Nesakome, kad sava sistema visada yra išmintingesnė, kad standartinė programinė įranga yra tiems, kurie „dar neišaugo“, ar kad po trejų metų kūrimas tikrai yra atsipirkęs, nes tokia kreivė be Jūsų proceso yra išgalvojimas. Straipsnis, kuris po sąžiningos pradžios vis tiek prieina prie to, kad reikia užsakyti kūrimą, nukrypo per toli, ir tai esame matę pakankamai dažnai, kad čia sustotume, nes mūsų tikslas yra trumpas ir sąžiningas testas.

Taip pat nesakome, kad Laravel yra atsakymas į standartinės programinės įrangos klausimą, nes Laravel yra būdas, kuriuo rašome, kai testas jau parodė, kad reikia kūrimo, o parduoti karkasą žmogui, kuriam reikia Moodle, reiškia parduoti plaktuką žmogui, kuriam reikia lentynos. Mūsų Laravel puslapis prasideda nuo 8 000 € ir kalba apie API, eiles ir testus, o šis straipsnis kalba apie tai, ar Jums apskritai reikia to puslapio, ir sumaišyti šiuos du dalykus reiškia, kad renkatės įrankį, dar nepasirinkę darbo.

Nesakome ir to, kad atradimo dirbtuvės yra slėptas būdas Jus įvilioti į kūrimo projektą, nes dirbtuvių rezultatas yra planas, kuris lieka naudingas, net jei nuspręsite nesinaudoti mūsų paslaugomis, ir kartais planas sako: rinkitės produktą, kurį jau esate įvardiję, ir mes jį įdiegsime, arba įdiegs kažkas kitas. Jei šis sakinys Jums skamba kaip prarastas sandoris, taip yra todėl, kad tai ir yra prarastas sandoris, ir mes verčiau prarandame kūrimo užsakymą, pagal kurį reikėtų parašyti dar vieną CRM, nei gauname klientą, kuris po metų klausia, kodėl jis prižiūri sistemą, kurią galėjo prenumeruoti.

Viešiesiems pirkimams šį privačiai įmonei skirtą testą reikia pritaikyti, nes Lietuvoje kuriant valstybės informacinius išteklius galioja nedubliavimo principas: negalima pakartotinai kurti kitų subjektų jau sukurtų informacinių sistemų, jų komponentų ar IT platformų. Jei planuojamos informacinės sistemos kūrimo išlaidos siekia bent 1 000 000 €, būtina galimybių studija, kurioje analizuojamos kūrimo alternatyvos. Tai viešųjų pirkimų klausimai, kurių čia nenagrinėjame, o privačiame sektoriuje pasirinkimą lemia Jūsų procesas ir mūsų kainoraštis. Abi pusės gali prieiti prie to paties atsakymo, nors joms taikomi skirtingi reikalavimai.

Kaip šį sprendimą priimame pas mus

Darbas prasideda dviejų–trijų dienų atradimo dirbtuvėmis, kuriose kartu su Jūsų komanda aptariame procesus, naudotojų vaidmenis, rizikas ir MVP apimtį, ir tai nėra skaidrių rytas, o darbas, po kurio galime pasakyti, ar procesas telpa į standartinį įrankį, ar jam reikia trečiojo kelio, ar jam reikia kūrimo nuo nulio. Jei atsakymas yra produktas, dirbtuvės atsipirko šiuo sakiniu; jei atsakymas yra kūrimas, kitas žingsnis nėra kodas.

Prieš produkcinį kodą per dvi–tris savaites parengiame spustelėjamą prototipą, nes jame mintis keisti pigiau nei veikiančioje sistemoje, ir prototipas nėra „kad būtų ką rodyti valdybai“, o vieta, kur Jūs matote, kad kainų lentelė, kurią vakar įvardijote, iš tikrųjų yra kita lentelė, ir kur šis atradimas kainuoja dienas, ne mėnesius. Tik tada prasideda kūrimas: pirmaisiais trimis mėnesiais pastatome MVP, kurį galima realiai naudoti, ir toliau plečiame iteratyviai, dviejų savaičių sprintais su demonstracija po kiekvieno.

Pabaigoje Jūs gaunate pirminį kodą, dokumentaciją ir infrastruktūros konfigūraciją ir galite juos perkelti pas kitą kūrėją, ir tai nėra pažadas, kad perkėlimas bus malonus, o pažadas, kad nesate pririšti prie mūsų. Didesniuose projektuose liekame prie laiko ir medžiagų modelio su savaitine viršutine riba, o MVP ribą vis tiek fiksuojame, nes priešingu atveju „agile“ tampa žodžiu, už kurio dingsta apimtis, ir jei po dirbtuvių einate kitu keliu, planas lieka Jums, kaip esame parašę paslaugos puslapyje, ir šis straipsnis to nekeičia.

Prieš rašydami mums, užrašykite procesą viename puslapyje be įrankio pavadinimo ir pažymėkite, kurios proceso dalys neturi priklausyti nuo kito gamintojo naujų versijų: jei puslapis tuščias arba jame tėra „kad būtų sava sistema“, Jums reikia produkto, ir mes tai taip pat pasakysime, o jei puslapyje yra procesas, kurio konkurentas negali nusipirkti kaip standartinio įrankio, tada verta kalbėti apie kūrimą. Parašykite mums, jei norite, kad šį puslapį perskaitytume kartu su Jumis ir pasakytume, kuris sprendimas Jums tinka, net jei atsakymas yra imti produktą, kurį Jūs jau esate įvardiję.

FAQ

Dažniausiai užduodami klausimai.

Kaip suprasti, ar man reikia individualios programinės įrangos?

Jei Jūsų procesas telpa į standartinį įrankį, rinkitės standartinį įrankį, jis atsieis pigiau. Individuali programinė įranga pagrįsta tada, kai procesas yra Jūsų konkurencinio pranašumo dalis arba standartinė programinė įranga reikalauja per daug kompromisų. Užrašykite procesą viename puslapyje be įrankio pavadinimo ir pažymėkite, kurios proceso dalys neturi priklausyti nuo kito gamintojo naujų versijų. Jei lieka tik „kad būtų sava sistema“, Jums reikia produkto, ne kūrimo.

Ar gatavas CRM ar ERP yra prastesnis už savą sistemą?

Ne. Standartinė programinė įranga nėra nepavykusi individuali programinė įranga, o individuali programinė įranga nėra geresnis CRM. WooCommerce, Moodle ir WordPress mes patys parduodame kaip produkto diegimą, ne kaip slėptą kūrimą. Sava sistema pagrįsta tada, kai procesas yra Jūsų konkurencinio pranašumo dalis arba standartinė programinė įranga reikalauja per daug kompromisų, ne tada, kai norite kitos spalvos ant to paties proceso.

Ar individualaus kūrimo apatinė riba reiškia, kad kūrimas brangesnis už produktą?

Ne. Nestandartinė sistema prasideda nuo 8 000 €, ir tai yra pradinė kaina, ne sąskaita. Moodle diegimas prasideda nuo 15 000 €, parduotuvės Pro versija kainuoja 9 500 €, ir abu kainuoja daugiau nei ši pradinė kaina, todėl individualaus kūrimo pradinė kaina nėra brangiausia eilutė kainoraštyje. Didesniuose nestandartiniuose darbuose dirbame pagal laiko ir medžiagų modelį su savaitine viršutine riba, o valandos įkainis yra 50 € be PVM, tačiau užsakymams, kurių apimtis per šešis mėnesius viršija 200 valandų, jį nustatome individualiai.

Kam priklauso kodas sukūrus individualią programinę įrangą?

Jums. Pirminis kodas, dokumentacija ir infrastruktūros konfigūracija perduodami, ir Jūs galite juos visus perkelti pas kitą kūrėją. Duomenų aktas padeda gauti eksportuotinus duomenis iš debesijos paslaugos, bet neperkuria proceso kitame CRM. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 20 straipsnis leidžia duomenų subjektui perkelti jo pateiktus asmens duomenis, ne programą.

Ar galima pradėti nuo standartinės programinės įrangos ir vėliau pereiti prie savos sistemos?

Taip, ir dažnai tai teisinga pradžia, jei procesas dar nėra aiškiai apibrėžtas. Trečiasis kelias yra produktas, papildytas mūsų kodu, kol branduolys lieka gamintojo rankose. Jei pritaikymų tampa daugiau nei konfigūracijos, sąžiningiau vadinti tai kūrimu ir atitinkamai apskaičiuoti išlaidas, o ne slėpti už produkto pavadinimo.

SUSIJUSI PASLAUGA
IT sistemų kūrimas

IT sistemų kūrimas įmonėms ir įstaigoms: vidinės sistemos, žiniatinklio platformos, registrai ir integracijos. Pradedame nuo procesų analizės ir prototipo, tada kuriame pirmąją veikiančią versiją.

Sužinoti daugiau