Kiek kainuoja el. parduotuvė ir kas kelia kainą

4 500 € yra tikras skaičius, bet ne vienintelis. Kas kelia kainą iš Basic į Pro, kas jos nekelia, ir kada nuoma yra apatinė riba, o ne pažadas.

Klientas atidaro kainos sąmatą, pamato 4 500 € ir užduoda klausimą, kurį užduoda beveik visi: kiek kainuoja el. parduotuvė. Atsakymas, kurio jis laukia, yra vienas skaičius, bet skaičius, su kuriuo jam paskui tenka gyventi, yra kitas — tas, kuris lieka, kai sandėlis, antra kalba ar apskaitos sąskaita pridedami prie to, ką Basic versija sąmoningai palieka už paketo ribų. Šis straipsnis yra apie tai, kas tą skirtumą sukuria, ir apie tai, kada skirtumo neverta pirkti, nes pigiausia eilutė, kuri netinka procesui, po paleidimo tampa brangiausia klaida, kokią šiame projekte galima padaryti.

Trys kainos, kurios jau užrašytos, ir kas jos nėra

Mūsų el. parduotuvių kūrimo puslapyje stovi trys eilutės, ir jos nėra paslėptos už „pagal susitarimą“: Basic versija kainuoja 4 500 € vienkartiniu mokėjimu, Pro versija kainuoja 9 500 € vienkartiniu mokėjimu, o nuoma prasideda nuo 130 € per mėnesį plius 600 € už konfigūravimą ir prieinama tik Laravel pagrindu ir tik kartu su mūsų talpinimu. Paslaugos kortelė virš jų sako „nuo 4 500 €“, nes tai pigiausia paskelbta pradžia, o ne todėl, kad pats Basic būtų apatinė riba, ir šį skaičių paversti „nuo“ reiškia kainoraštį paversti pažadu, kurio mes nesame davę. Basic yra 4 500 €; nuoma yra ta eilutė, kuriai „nuo“ priklauso iš tikrųjų.

Visos trys eilutės yra orientacinės ir be pridėtinės vertės mokesčio, o tikslią kainos sąmatą parengiame aptarę apimtį per 5–10 darbo dienų — šis sakinys po kainoraščiu parašytas ne kaip mandagumas, o kaip riba tarp paskelbto orientyro ir sutarties. Pro versijai yra dar viena eilutė, kurią dažnai praleidžia: mokėjimą galima išdėstyti iki dvylikos mėnesių su 15 % komisiniu mokesčiu nuo sutarties sumos ir su fizinio asmens laidavimu, ir jei sutartis būtų lygiai 9 500 €, komisinis mokestis paverstų ją 10 925 €. Tai pavyzdys su šia suma, ne nauja kainoraščio eilutė, o be laidavimo šio mokėjimo dalimis apskritai nėra.

Šios trys kainos priklauso parduotuvės produktui, ne viskam, ką parduodame, ir čia maišyti produktus yra tas pats, kas lyginti parduotuvės krepšelį su sistema, kurioje krepšelio apskritai nėra. Fiksuotos apimties Laravel sistema prasideda nuo 8 000 €, ir tai kita prekė: sistema, kurioje procesas gimsta nuo nulio, ne parduotuvė su katalogu, krepšeliu ir atsiskaitymu. Valandos įkainis 50 € priklauso šiam antram produktui, darbui pagal laiką ir sąnaudas, ne priemokai, kuria Basic būtų galima „pataisyti“, kol jis taps sistema. Infrastruktūros nuoma prasideda nuo 45 € per mėnesį ir yra atskiras puslapis, ne parduotuvės paketo trečias stulpelis, o WordPress svetainių kūrimas prasideda nuo 2 500 € ir yra kitas objektas, kuris šiam klausimui nepriklauso.

Žmogus, kuris šias eilutes skaito kaip valgiaraštį, paprastai renkasi pigiausią ir paskui stebisi, kodėl kainos sąmata kitokia, nes jis pasirinko skaičių, ne procesą. Žmogus, kuris jas skaito kaip žemėlapį, pirmiausia klausia, kurių iš penkių Basic trūkstamų eilučių jam išvis reikia, ir tik tada žiūri skaičių. Antrasis skaitymas yra tas, dėl kurio šis straipsnis parašytas, nes pirmasis jau atliktas paslaugos puslapyje ir jam nereikia trijų tūkstančių žodžių, kad pakartotų tai, kas ten jau stovi.

Kas kelia kainą Basic viduje: penkios eilutės, ne katalogo dydis

Basic nuo Pro neskiria platforma ir neskiria prekių skaičius, nes abi versijos prieinamos ir su WooCommerce, ir su Laravel, o abiejose yra neribotas SKU skaičius, mokėjimų prijungimas su Makecommerce arba Stripe, SEO optimizavimas ir administravimo skydelis. Skirtumas yra penkiose eilutėse, kurios Basic sąraše stovi kaip trūkstamos: sandėlio modulis, kelių kalbų palaikymas, B2B kainų lygiai ir integracijos, nuolaidų sistema ir turinio migracija. Pro jas visas įtraukia, o nuomos sudėtis kainoraštyje yra ta pati kaip Pro, tik su talpinimu, atnaujinimais ir priežiūra kartu, todėl žmogus, kuris nuomojasi, kad „išvengtų Pro“, vis tiek perka Pro sudėtį, tik kitu ritmu.

Šios penkios eilutės ir yra tos, kurios kelia kainą parduotuvės produkto viduje, nes kiekviena iš jų yra darbas, kurį kažkam reikia parašyti ir patikrinti, ne antkainis už modernesnę technologiją. Sandėlio modulis reiškia, kad likutis nebėra vienas skaičius prie prekės, o tiesa, kuri gyvena kažkur kitur ir parduotuvė ją turi atspindėti tą sekundę, kai pirkėjas paspaudžia mygtuką, kitaip du pirkėjai gali nupirkti paskutinį vienetą vienu metu. Kelių kalbų palaikymas reiškia ne tik vertimą, bet katalogą, kuriame viena prekė egzistuoja keliomis kalbomis, nesugadindama adresų, pagal kuriuos ją jau randa Google. B2B kainos reiškia, kad du prisijungę žmonės mato dvi skirtingas kainas už tą pačią eilutę, o nuolaidų sistema reiškia, kad šios kainos dar keičiasi pagal kiekį, laikotarpį ar krepšelio turinį, taigi pagal taisykles, kurias parduotuvė turi įvykdyti pati, ne pirkėjas atspėti.

Migracija yra penktoji eilutė ir dažniausiai ta, kurią žmogus įsivaizduoja kaip failų perkopijavimą, nors produktus, kategorijas, klientus ir užsakymų istoriją reikia perkelti taip, kad adresai liktų tie patys, nes kitaip dingsta tos pozicijos paieškoje, kurias parduotuvė jau užsidirbo per laiką. Pro versijoje ir nuomoje šis darbas įskaičiuotas; Basic versijoje jo nėra, ir jį skaičiuojame atskirai pagal duomenų kiekį ir laukų skaičių, nes šimtas prekių su viena nuotrauka nėra tas pats darbas kaip septyni šimtai prekių su variacijomis, klientų grupėmis ir penkerių metų užsakymų istorija. Žmogus, kuris „pats perkels“, paprastai vertina savo laiką kaip nemokamą, kol praleidžia savaitę sudėliodamas laukus, kurie abiejose sistemose vadinasi vienodai, bet reiškia visai ką kita.

Mes patys paprastai rekomenduojame pradėti nuo pagrindinio katalogo, mokėjimų ir pristatymo, paleisti, o B2B kainas, nuolaidų logiką ar sandėlį pridėti tada, kai matyti pirmieji tikri užsakymai, ir tai nėra kuklumo pratimas, o būdas nemokėti Pro už procesą, kurio parduotuvė po trijų mėnesių dar visai nedaro. Jei antra kalba ar antra kainų lentelė reikalinga jau pirmą dieną, tada Pro nėra „brangesnis Basic“, o teisinga eilutė, ir slėpti ją už Basic, kad kainos sąmata atrodytų gražesnė, reiškia vieną ginčą po paleidimo, kuriame abi pusės bus techniškai teisios ir abi liks nepatenkintos. Sąžiningumas čia pigesnis už nuolaidą, kurią paskui tenka atimti.

Kas nekelia paketo kainos

Katalogo dydis paketo kainos nekelia, nes neribotas SKU skaičius įeina jau į Basic versiją, ir parduotuvė su keturiasdešimt prekių ir parduotuvė su keturiais tūkstančiais šioje eilutėje kainuoja vienodai. Tai, kas keturiuose tūkstančiuose pradeda kainuoti, yra ne eilučių skaičius, o tai, ar šios eilutės gyvena ir sandėlyje, antroje kalboje ar antros kainos lentelėje. Žmogus, kuris girdi „didelis katalogas“ ir iškart girdi „Pro“, maišo apimtį su procesu, ir šis maišymas brangus būtent todėl, kad atrodo protingas ir jį lengva parduoti, taip pat ir sau.

Platforma paketo kainos taip pat nekelia, o WooCommerce ar Laravel — kurią rinktis ir kada — yra klausimas, į kurį esame atsakę atskirame straipsnyje, ir šio straipsnio uždavinys nėra jo perrašyti, nes tame straipsnyje jau parašyta tai, ko šis neturi kartoti. Kainoraštyje Basic yra 4 500 € ir Pro yra 9 500 € abiejose platformose, nes kainuoja darbas, ne tai, kas apačioje. Tai, ką platforma išskiria, yra kiti dalykai: nuomos eilutė yra tik Laravel, automatinės branduolio pataisos yra WooCommerce pusėje, o tai, kas turi teisę atlikti Jūsų kitą pakeitimą, yra klausimas apie kodą, ne apie šio straipsnio skaičius.

Kurjerio prijungimas nėra sandėlio modulis, nors pokalbyje abi eilutės dažnai susilieja į vieną, nes abi liečia „prekių išėjimą iš namų“. Omnivos, DPD, Latvijos pašto ar Venipak sąsaja reiškia, kad siuntą galima sukurti, sekti ir perduoti į paštomatą; sandėlio modulis reiškia, kad likutis tikras tą akimirką, kai siuntą apskritai leidžiama sukurti. Riga Lashes el. parduotuvėje, kurią prižiūrime Laravel pagrindu, tai du skirtingi dalykai viename sakinyje: prekių sandėlis ir integracijos su kurjerių tarnybomis, plius mokėjimai ir procesas, automatizuotas iki pakavimo. Sumaišyti juos reiškia arba permokėti už Pro, kai reikia tik siuntos sąsajos, arba likti prie Basic su kurjeriu ir stebėtis, kodėl likutis parduotuvėje nesutampa su tuo, kas stovi lentynoje.

Horizon, Jumis ar kita apskaita taip pat neįeina į Basic, nors su jais dirbame reguliariai ir taip yra ir tada, kai konkrečioje sutartyje šių eilučių nėra. Kainoraštyje Basic apima specialias integracijas pagal pageidavimą, ir tai reiškia kainos sąmatą, ne dovaną, nes paskelbta sąsaja dar nėra integracija: kažkam reikia suderinti tai, ką parduotuvė vadina preke, su tuo, ką apskaita vadina atsargų vienetu. Jei apskaita yra ta vieta, kur gyvena likučio tiesa, tada šią eilutę reikia įvardyti ir įkainoti atskirai, ne įsivaizduoti kaip 4 500 € dalį, nes kitaip kainos sąmata ir viltis skiriasi dar prieš pirmąjį sprintą.

Kūrimas ir nuoma: tik apatinės ribos

Nuoma atrodo pigesnė, kol jos nesuskaičiuojate metais, ir brangesnė, vos tik kas nors pamiršta žodį „nuo“. 130 € per mėnesį per penkerius metus yra 7 800 €, plius 600 € konfigūravimas, taigi nuo 8 400 €, ir tai apatinė riba, ne visuma, nes nuoma prasideda nuo 130 €, o ne sustoja ties jais. Pro versija kainuoja 9 500 € vieną kartą, o talpinimas prie jos ateina atskirai: mūsų infrastruktūros nuoma prasideda nuo 45 € per mėnesį, taigi nuo 2 700 € per penkerius metus, iš viso nuo 12 200 €, ir programos atnaujinimų ten dar nėra. Abu skaičiai yra apatinės ribos, ir palyginami jie tik todėl, kad kainoraštyje abiejų funkcijų sudėtis yra ta pati, ne todėl, kad kuris nors iš jų būtų sąskaita, kurią galima pasirašyti be tyrimo.

Nuoma prieinama tik Laravel pagrindu ir tik kartu su mūsų talpinimu, ir ši riba nėra skonio klausimas: nuomos eilutėje mes atsakome už aplinką, atnaujinimus ir priežiūrą, ir šią atsakomybę prisiimame tik ten, kur kodas ir serveris vienu metu yra mūsų rankose. WooCommerce parduotuvės pas mus išsinuomoti negalima, ir jei Jums reikia likti su WooCommerce arba laikyti serverį pas save, nuomos eilutė Jums netinka nepriklausomai nuo to, koks patrauklus atrodo mėnesio skaičius, nes mėnesio skaičius čia perka ir aplinką, ne tik programinę įrangą.

Lyginti apatines ribas sąžininga; paversti jas pažadu, kad per penkerius metus nuoma kainuos 8 400 €, nesąžininga, nes apimtis kelia nuomą taip pat, kaip kelia kūrimą, tik kitoje vietoje — daugiau integracijų, daugiau kalbų, daugiau pritaikytos logikos. Nuomoje Jūs mokate už naudojimą kartu su talpinimu; kūrime Jūs sumokate už sistemą iš karto ir paskui atskirai už tai, kad ji liktų gyva. Kur kiekviena iš jų baigiasi, lemia apimtis, todėl abi skaičiuojame projektui, o ne skaitome iš kainoraščio kaip galutinę sąskaitą, ir žmogus, kuris prašo „tikslios penkerių metų visumos jau dabar“, prašo to, ko kainoraštis sąmoningai neduoda.

Nuoma teisinga, kai Jūs norite Pro sudėties be vienkartinių 9 500 € ir esate pasirengę likti mūsų aplinkoje, ir ji nėra teisinga, kai tikslas yra išeiti pigiau už Basic, nes nuomos sudėtis nėra Basic sudėtis. Žmogus, kuris nuomojasi, kad išvengtų Pro, paprastai vengia neteisingo skaičiaus: jis vis tiek moka už sandėlį, kelių kalbų palaikymą ir migraciją, tik mėnesiais, ir po metų atranda, kad nupirko tą patį Pro, tik kitu ritmu. Jei ritmas Jums tinka, nuoma yra geras įrankis; jei ritmas tėra būdas nematyti Pro, įrankis veikia prieš Jus.

Kada parduotuvė nebėra parduotuvė

Būna akimirka, kai pokalbis apie Basic ir Pro tampa beprasmis, nes tai, ką reikia pastatyti, nebėra katalogas su krepšeliu. LIDO maisto užsakymo platformoje kainą lemia ne prekė, o adresas: geolokacija nustato pristatymo zoną ir mokestį, kiekvienas restoranas turi savo asortimentą, o šalia užsakymų veikia atskira procesų automatizacija su integracijomis daugiau nei dešimtyje sistemų, tarp jų Wolt, QWQER ir RKeeper. Tai nėra Pro parduotuvė su keliomis priemokomis, o procesas, kuriam parduotuvės metafora lieka per siaura, ir tokiais atvejais kainoraštyje yra kita eilutė, kurią slėpti už parduotuvės pavadinimo reiškia parduoti neteisingą produktą su teisinga šypsena.

Fiksuotos apimties Laravel sistema prasideda nuo 8 000 €, ir šis „nuo“ yra tikras: apimtis, terminas ir kaina fiksuojami prieš darbą, bet pats pradžios skaičius nėra parduotuvės Basic ir nėra parduotuvės Pro. Valandos įkainis 50 € priklauso tam pačiam sluoksniui, darbui pagal laiką ir sąnaudas su ataskaita kiekvieną mėnesį ir be ilgalaikių įsipareigojimų, ne parduotuvės paketui. Sumaišyti šį įkainį su parduotuvės paketu reiškia įsivaizduoti, kad 4 500 € yra devyniasdešimt valandų, kurias galima pridėti, kol išeis sistema, nors išeina tik neaiški sutartis, kurioje abi pusės kitaip skaičiuoja, kas jau sumokėta.

Ribą galima pastebėti pagal klausimą, ne pagal apyvartą, ir tai svarbu, nes apyvarta čia nemeluoja, bet ir nieko neskiria. Jei Jums reikia katalogo, iš kurio pirkėjas pats pasirenka, sumoka ir gauna siuntą, Jūs vis dar esate parduotuvės produkte, net jei katalogas didelis. Jei užsakymas tampa užsakymu tik po zonos, po virėjo, po kitos sistemos patvirtinimo ar po logikos, kuriai gatavoje parduotuvėje nėra žodžio, Jūs perėjote ribą. Mes šios ribos neslepiame, kad parduotume brangesnę eilutę; mes ją įvardijame, kad neparduotume parduotuvės ten, kur parduotuvė neišlaikys pirmosios tikros savaitės.

Čia ir yra vieta, kur sąžiningumas ir įkalbinėjimas traukia priešingomis kryptimis, nes parduotuvės puslapis atrodo labiau parduodamas nei sistemos puslapis, ir žmogui maloniau girdėti, kad tai Pro su keliomis integracijomis, nei girdėti, kad tai nebėra parduotuvė. Antrąjį sakinį vis tiek sakome, nes pirmasis po paleidimo tampa priekaištu, o priekaištas dėl neteisingo produkto brangesnis už prarastą kainos sąmatą. Jei šis skirtumas Jums atrodo per griežtas, tai ženklas, kad riba jau arti, ne tai, kad mes ją sugalvojome, kad apsunkintume paprastą projektą.

Aštuonios–trisdešimt dvi savaitės nėra keturių etapų suma

Terminą, kurį skelbiame, sudaro aštuonios–trisdešimt dvi savaitės nuo analizės iki paleidimo, priklausomai nuo apimties, o procesas yra analizė viena–dvi savaitės, dizainas dvi–trys, kūrimas keturios–dešimt, tada paleidimas suplanuotame lange ir pirmosios trisdešimt dienų padidintos parengties režimu. Jei šiuos etapus sudedate, išeina septynios–penkiolika savaičių plius paleidimas, kuriam savaičių skaičius neužrašytas, ir tai nėra tas pats skaičius kaip 8–32. Sudėti jas viešam intervalui paaiškinti reiškia išgalvoti aritmetiką, kurios kainoraštyje nėra, ir paskui stebėtis, kodėl projektas netilpo į pažadėtą, nors pažadėtas nebuvo suma.

Aštuntoji savaitė įmanoma, kai apimtis yra Basic, turinys paruoštas ir integracijos tos, kurios jau telpa; trisdešimt antroji atsiranda tada, kai migracija didelė, kalbų kelios, apskaitą reikia sudėti su parduotuve arba procesas pakeliui keičiasi. Laikas kelia kainą ne todėl, kad savaitė pati savaime būtų eilutė kainoraštyje, o todėl, kad ilgesnis kelias beveik visada reiškia daugiau sprendimų, kurių analizėje dar niekas nebuvo įvardijęs. Būtent todėl analizės pabaiga mums yra aiški apimtis ir kaina, ne apytikslis spėjimas: kol ši pabaiga neįvyko, bet kuris terminas yra pageidavimas, o pageidavimo mes neparduodame kaip grafiko.

Turinio laukimas yra ta vieta, kur grafikas slysta dažniausiai, ir jis slysta prieš kodą, ne jo viduryje, nes kol nėra tekstų, paveikslų ir prekių duomenų, dizainas stovi, o kol dizainas stovi, kūrimas neprasideda. Trumpas terminas šioje vietoje neuždirbamas greitesniu darbu; jis nuperkamas praleidžiant patikrą arba paleidžiant parduotuvę, kurioje pusė katalogo dar yra laikini užpildai. Mes to nedarome ir tada, jei kainos sąmata todėl atrodo lėtesnė už pažadą, kurį konkurentas parašė be turinio sąrašo, nes parduotuvė, kuri atsidaro tuščia, nėra greita — ji nebaigta, o nebaigtą parduotuvę pirkėjas pastebi greičiau nei grafiką.

Pradėti nuo mažesnės apimties yra ir termino įrankis, ne tik kainos, nes parduotuvė, kuri paleidžiama su katalogu, mokėjimais ir pristatymu, telpa į trumpesnįjį galą, o Pro eilutės gali ateiti tada, kai jos nebėra hipotezė. Parduotuvė, kuri nori visų penkių Pro eilučių plius apskaitos pirmą dieną, stovi ilgesniajame gale, ir šis ilgis sąžiningas. Slėpti jį, kad kainos sąmata atrodytų greitesnė, reiškia perkelti vėlavimą į savaitę, kurioje Jūs jau esate pažadėję reklamą, ir tada vėlavimas nebėra mūsų grafiko klausimas, o Jūsų kampanijos klausimas.

Kiek kainuoja el. parduotuvė tada, kai ji jau atidaryta

Yra išlaidų, kurios paketo nekelia ir kurias vis tiek reikia mokėti ir tada, jei liekate prie Basic, ir tai ne penktoji versija, o pareigos, be kurių parduotuvė gali atrodyti baigta ir negali būti atidaryta vartotojui. Civilinis kodeksas ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas prieš nuotolinę sutartį reikalauja, kad pirkėjas aiškiai matytų pardavėjo tapatybę, galutinę kainą su mokesčiais, pristatymo išlaidas, teisę atsisakyti sutarties su forma ir tai, kaip užsakymas bus įvykdytas. Ši informacija yra sutarties dalis, ir įrodyti, kad ji suteikta, yra pardavėjo, ne pirkėjo, darbas.

Svetainėje tai tampa konkretaus ekrano darbu: tiesiai prieš užsakymą turi būti matoma kaina ir pristatymas, mygtukas turi būti pažymėtas žodžiais „užsakymas su prievole sumokėti“ ar panašia nedviprasmiška formuluote, kitaip užsakymas pirkėjo nesaisto, o pristatymo apribojimai ir mokėjimo priemonės nurodomi ne vėliau kaip užsakymo teikimo pradžioje. Tai ne įskiepių klausimas ir ne argumentas pereiti prie Pro, o tekstas, mygtuko formuluotė ir tvarka, kuria atsiranda kaina, ir šis darbas įeina jau į pirmąjį paleidimą, nes kitaip parduotuvė atidaryta pažeidžiant taisykles, kurių priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisė atsisakyti sutarties vartotojui yra keturiolika dienų, ne keturiolika darbo dienų, o prekėms terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią vartotojas gauna prekę; jei informacija apie atsisakymą nesuteikta, vartotojas gali atsisakyti per dvylika mėnesių nuo pradinio keturiolikos dienų termino pabaigos. Išimtys yra — prekė pagal nurodymus, aiškiai personalizuota prekė, atidaryta higienos pakuotė — ir jų negalima išgalvoti platesnių, nei leidžia įstatymas, kad ir kaip patogu būtų pranešti, kad „šioje parduotuvėje grąžinti negalima“. Sutarties patvirtinimas turi būti pateiktas patvariojoje laikmenoje, vėliausiai pristatymo metu, ir visa tai yra Basic parduotuvės darbas lygiai kaip Pro, nes įstatymui paketo pavadinimas nerūpi.

Du PVM pokalbiai čia negali susilieti į vieną, nes jie priklauso dviem skirtingoms sutartims. Mūsų kainoraštis yra be PVM, ir sąskaita Jums ateis su mokesčiu atskirai; tai mūsų sutartis su Jumis. Parduotuvės pirkėjui galutinėje kainoje mokesčiai jau turi būti įskaičiuoti, o standartinis tarifas prekių tiekimui ir paslaugoms Lietuvoje yra 21 procentas, kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija, nors lengvatiniai tarifai atskiroms prekėms yra, ir sakyti, kad viskas yra 21 procentas, būtų neteisingas sutrumpinimas, todėl kaina, kurią mato vartotojas, ir kaina, kurią matote Jūs mūsų kainos sąmatoje, lieka dvi skirtingos skiltys.

Struktūrizuota elektroninė sąskaita yra trečioji eilutė, kurią senesni spaudos straipsniai vis dar datuoja neteisingai: Lietuvoje sąskaita biudžetinei įstaigai eina per Sąskaitų administravimo bendrąją informacinę sistemą (SABIS), kuri nuo 2024 m. rugsėjo pakeitė sistemą „E. sąskaita“, priima EN 16931 formato sąskaitas ir viešajam sektoriui jau yra privaloma; bendros B2B prievolės nėra, ir tai nėra prievolė kiekvienai parduotuvei nuo rytojaus gaminti e. sąskaitas vartotojams. Tai priežastis laikyti apskaitos klausimą atvirą, jei parduodate valstybei jau dabar, ir tai nėra priežastis pradėti nuo Pro, jei pirkėjai yra žmonės, kuriems reikia keturiolikos dienų teisės atsisakyti sutarties, ne EN 16931 failo.

Slapukų sutikimas yra dar viena eilutė, kurios šis straipsnis neperrašo: jei svetainė matuoja lankytojus arba rodo trečiųjų šalių įrankius, baneris nėra dekoracija, o apie tai, kas jame turi būti, esame rašę atskirai. Ir šis darbas nepriklauso Pro versijai, nes priklauso bet kuriai svetainei, kurios slapukai nėra tik būtinieji, o kainos sąmata, kuri tai pamiršta, nėra pigesnė, o nepilna.

Kada pakanka Basic ir kada to nesakome

Basic pakanka, kai procesas telpa į katalogą su viena kaina, viena kalba, mokėjimu ir pristatymu, ir kai likutis gali gyventi pačioje parduotuvėje, kol užsakymų dar nedaug. Labai mažai el. parduotuvei su standartiniais procesais mes taip ir sakome, ir sakome tai ir tada, kai Pro kainos sąmata atrodytų įspūdingesnė, nes parduoti Pro už procesą, kurio nėra, reiškia vieną klientą, kuris po paleidimo klausia, už ką jis sumokėjo penkis tūkstančius viršaus. Šis klausimas pelnytas, ir mes verčiau jo negirdime, net jei tai reiškia mažesnę eilutę šioje kainos sąmatoje.

Pro verta tada, kai kuri nors iš penkių eilučių reikalinga jau pirmą dieną, ne tada, kai užaugsite, nes antra kalba, antra kainos lentelė, migracija iš gyvos parduotuvės ar sandėlis, be kurio parduoti negalima, nėra ateities funkcijos. Jos yra pirmos dienos funkcijos, ir slėpti jas Basic viduje, kad skaičius liktų 4 500 €, reiškia perkelti ginčą į savaitę, kurioje parduotuvę jau reikia atidaryti. Nuoma verta tada, kai Pro sudėtis reikalinga, bet vienkartiniai 9 500 € nėra, ir kai Laravel plius mūsų talpinimas Jums tinka; ji neverta kaip Basic pakaitalas, nes ji perka ne pigesnę sudėtį, o kitą mokėjimo ritmą už tą pačią sudėtį.

Sistemos eilutė verta tada, kai parduotuvės žodis nebepavadina proceso: kol galime parodyti krepšelį ir atsiskaitymą, liekame parduotuvės produkte, bet kai užsakymas yra maršrutas per restoranus, zonas ir svetimas sistemas, vadiname jį tikruoju vardu, net jei tai reiškia didesnį pradžios skaičių ir ilgesnį pokalbį. Sąžiningumas čia nėra rinkodaros stilius, o būdas, kuriuo kainos sąmata po paleidimo vis dar yra ta pati kainos sąmata, kurią pasirašėte, ir tai vienintelis būdas, kuriuo šis straipsnis gali baigtis: ne santrauka, o pasirinkimas, kurį Jūs galite padaryti, kol kas nors Jums dar nepardavė neteisingos eilutės.

Jei norite, kad perskaitytume Jūsų procesą ir pasakytume, kuri iš šių eilučių yra Jūsų, parašykite mums. Kartais sąžiningiausias atsakymas yra, kad pakanka Basic ir kad pinigus verta taupyti antriesiems metams, ne pirmajam ekranui; kartais atsakymas yra Pro; kartais atsakymas yra, kad parduotuvė nėra tas produktas. Visi trys tinka, ir tik vienas iš jų kiekvienu atveju yra teisingas, ir mes verčiau prarandame kainos sąmatą, kurioje pasakėme neteisingą eilutę, nei gauname projektą, kuriame ta eilutė po paleidimo tampa priekaištu.